Sportskeleton.com

Pasaulio žaidynės 2005 m. vyko Duisburge. Tepraėjus trims metams teisė organizuoti  prestižiškiausią neolimpinių sporto šakų renginį šiam Vokietijos miestui buvo suteikta dar kartą. Lietuvos neolimpinio sporto vėliavnešys Gintautas Vileita tokį sprendimą vadina nesuvokiamu ir priduria: organizacijoje – krizė.

 

Dėl teisės organizuoti 2013 m. Pasaulio žaidynes varžėsi daugiau nei dvi dešimtys miestų, tarp kurių – ir Šiauliai. Tiesa, šiauliečių kandidatūra nebuvo tvirta, ar bent jau taip “Sportui” dar praėjusių metų rugsėjį sakė Co Korenas, Tarptautinės pasaulio žaidynių asociacijos (IWGA) generalinis sekretorius. Pasak, jo didžiausias Šiaulių trūkumas – silpnai išplėtota miesto infrastruktūra, ypatingai – viešbučių tinklas.

Kovo pabaigoje IWGA paskelbė, kad 2013 m. Pasaulio žaidynės vyks Vokietijoje, dviejuose miestuose – Duisburge ir Diuseldorfe, nors reliausiais kandidatais buvo laikomi Kijevas (Ukraina) ir Sankt Peterburgas (Rusija). Įdomu tai, kad šie du  Vokietijos miestai savo jungtinę kandidatūrą pateikė patys paskutiniai, o IWGA priimti tokį sprendimą neatbaidė netgi motyvas, kad Duisburge žaidynės jau vyko 2005 metais.

IWGA prezidentas vokietis Ronas Froehlichas teigė, kad tai buvo itin vykęs renginys, tad Duisburgas, šįkart kartu su miestu partneriu Diuseldorfu, nusipelnė, kad teisė organizuoti prestižiškiausią neolimpinių sporto šakų renginį būtų suteikta dar kartą tepraėjus aštuoniems metams.

Be jau minėtų miestų, kandidatūras taip pat buvo pateikę: Antverpenas (Belgija), Barselona, Sevilija (Ispanija), Birmingemas, Edinburgas, Roterhamas, Šefildas (Didžioji Britanija), Budapeštas (Vengrija), Čunčonas (Pietų Korėja), Denveris, Seint Paulas (JAV), Doha (Kataras), Dublinas (Airija), Maskva (Rusija), Pertas, Sidnėjus (Australija), ir Singapūras (Singapūras).

Be komentarų

Lietuvos neolimpinio sporto vėliavnešys Gintautas Vileita, Lietuvos neolimpinio komiteto (LNOK) prezidentas, tokį IWGA sprendimą vadina tiesiog nesuprantamu. “Tokiais atvejais sakoma – be komentarų”, – teigia G. Vileita ir daro išvadą: IWGA organizacijoje – krizė.

“Jei tepraėjus vienoms žaidynėms reikia grįžti atgal, aš tai suprantu kaip organizacinę krizę.  Jei organizacija, į kurios varžybas suvažiuoja apie šimtas šalių, o rengti varžybas kandidtauoja dvi dešimtys miestų, nesugeba atsirinkti, tai arba atrankos kriterijai niekam iš kandidatų nesuprantami arba kažkas negerai organizacijoje.

Mes ir Lietuvoje organizuodami renginius siekiame kuo labiau išplėsti geografiją, kad kuo daugiau žmonių juos pamatytų. Grįžti į tą patį vandenį – sporte nėra gerai. Juolab, kad kandidatų buvo išties daug. IWGA sprendimas buvo netikėtas ne tik man, bet ir tarptautinės bendruomenės daugumai”, – teigia G. Vileita. 

Pasak jo, netgi sunku suprasti, kokiais motyvais buvo remtasi ir kodėl Duisburgas ir Diuseldorfas pranoko tokius miestus kaip Barselona ar Sidnėjus. “Dabar atstumai dar labiau padidėja. Jei 2005 m., kai žaidynės vyko tik Duisburge, viskas vyko 80 km spinduliu, įsijungus Diuseldorfui – atstumai ženkliai didėja. Tai, kad nėra koncentruotumo – tikrai nėra privalumas”, – stebisi G. Vileita.

Pasak G. Vileitos, IWGA oficialiai nepateikė jokios rimtos argumentacijos, o konstruktyvaus dialogo su kandidatais pasigedo dar atrankos metu.

“IWGA dialoge su kandidatais nesugebėjo rasti bendros kalbos, nebuvo normalaus dialogo, – įsitikinęs LNOK prezidentas. – IWGA gana uždara organizacija, todėl sunku komentuoti jos sprendimus ir perspektyvas. Nėra to viešumo ir skaidrumo.”

Motyvas – patirtis

“Šių dviejų miestų kandidatūra buvo labai stipri. Duisburgas, pasisėmęs patirties organizuojant 2005 m. žaidynes ir turintis aiškų projektą, ką daryti, kad žaidynės būtų dar geresnės, bei Diuseldorfas – Šiaurės Reino-Vestfalijos sostinė ir dar vienas sporto traukos centras, vienas iš tankiausiai apgyvendintų regionų Europoje”, – duodamas interviu vokiečių naujienų agentūrai SID aiškino IGWA prezidentas Ronas Froehlichas.

“Aš nuolatos įtikinėju, kad neolimpinis sportas taip pat yra pajėgus pritraukti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį. Duisburgo pavyzdys tai įrodė”, – pridūrė Vokietijoje gimęs, tačiau JAV gyvenantis R. Froehlichas. 

Prezidento atsakymas į klausimą, ar nesiekiama Vokietiją padaryti Pasaulio žaidynių centru, nebuvo išsamus. R. Froehlichas tik žadėjo, kad 2017 m. kampaniją IWGA vykdys taikydama kitus kriterijus.

“Tokia interpretacija vien dėl to, kad pirmą kartą istorijoje žaidynės vyks tame pačiame mieste, nėra teisinga. IWGA planuoja kiek pakoreguoti kandidatavimo tvarką nuo 2013 metų. Pakeitimais sieksime dar labiau sudominti miestus galimybe organizuoti Pasaulio žaidynes. Visų žemynų miestus. Norime, kad tai paliestų kiek įmanoma daugiau šalių”, – kalbėjo IWGA prezidentas.

G. Vileita pripažįsta, kad prieš trejus metus Duisburge buvo išties puikiai organizuotos žaidynės, bet tai nereiškia, kad likęs pasaulis to nesugeba padaryti. “Teko būti įvairiose žaidynėse. Pavyzdžiui, Azijos žaidynės yra organizuojamos tikrai ne prasčiau, Duisburgas stebuklų neparodė. Kalbama, kad 2009 m. Taivane bus įspūdingas renginys.”

Kliūtis – stadionas

Kalbėdamas apie Šiaulių kandidatūrą G. Vileita neslėpė, kad kai kurie priekaištai buvo pagrįsti, tačiau laiko detalėms taisyti būtų buvę į valias. Tiesa, vienas kriterijus, kurio neatitiko Šiauliai ar net Lietuva, nebuvo smulkmena.

“Formaliai jie teisūs. Taip, mes nepateikėme dokumentų, patvirtinančių, kad 2013 m. Lietuvoje bus 25-30 tūkst. žiūrovų talpinantis stadionas. Ar Lietuvoje yra kasnors, kas galėtų tai garantuoti?”, – retoriškai klausė G. Vileita.

Kijevo kandidatūra buvo laikoma stipresne nei Šiaulių, maža to, Ukrainos sostinė buvo vadinama favorite, tačiau ir ukrainiečiai liko nieko nepešę. Ne paslaptis – Lietuva ir Ukraina inicijavo Europos sporto komiteto, globojančio neolimpines sporto šakas, atsiradimą, o praėjusiais metais Kijeve surengė pirmąsias Europos žaidynes. G. Vileita negalėjo pasakyti, ar būtent šie faktai lietuviams ir ukrainiečiams lemiamu momentu pakišo koją, tačiau pripažino, kad versija nėra laužta iš piršto.

“Galbūt. Juk IWGA neplojo rankomis sutikdama žinią, kad mes įkūrėme Europos komitetą. Jie nepasinaudojo mūsų kvietimu atvykti į Europos žaidynes. Galbūt jie žiūri į mus kaip į konkurentus, nors Europos žaidynės tik papildo Pasaulio žaidynes, o Europos komitetas netgi galėtų būti IWGA sudėtine dalimi”, – teigia G. Vileita.

Kur kas glaudžiau G. Vileitos su partneriais iš Ukrainos įkurtas Europos komitetas bendradarbiausja su Europos olimpiniu komitetu. Vasarį buvo sudaryta darbo grupė, kurios užduotis – paruošti nuostatus nuolatiniai komisijai prie Europos olimpinio komiteto sukurti. 

Šiauliai gręžiasi į TAFISA

Kaip bebūtų, vien faktas, kad Šiauliai buvo kandidatų organizuoti 2013 m. Pasaulio žaidynes sąraše Lietuvai pasitarnavo labai daug.

“IWGA vykdomasis komitetas oficialiai paskelbė, kad Šiauliai – kandidatų sąraše, todėl mūsų autoritetas tarptautinėje arenoje pakilo, pagaliau netgi išmoko taisyklingai tarti “Šiauliai”, – šyptelėjo G. Vileita.

Tiesa, minčių dar kartą varžytis dėl teisės organizuoti Pasaulio žaidynes šiauliečiai kratosi. Šiauliai pasuko kitu keliu ir dabar bandys iškovoti teisę organizuoti 2012 m. pasaulines “Sportas visiems” žaidynes.

Šią teisę suteikiančios Tarptautinės “Sportas visiems” asociacijos (TAFISA) atstovai iš Rusijos ir Australijos Šiauliuose viešės jau gegužės mėnesį, kai vyks “Saulės miesto” žaidynės. Kol kas realiausiais pretendentais vardijami Maskva (Rusija) ir Torontas (Kanada).

 

Pasaulio žaidyni? šeimininkai

Metai	Miestas	Šalis
1981	Santa Klara	JAV
1985	Londonas	Anglija
1989	Karlsr?h?	Vakar? Vokietija
1993	Haga	Olandija
1997	Lahtis	Suomija
2001	Akita	Japonija
2005	Duisburgas	Vokietija
2009	Kaosiungas	Taivanas
2013	Duisburgas/Diuseldorfas	Vokietija

 

Publikuota