Asai pokyčių nebijo

pirmadienis, 20. balandis 2009

no images were found

Medalių lietus šiuolaikinės penkiakovės pasaulio taurės varžybose patvirtino trenerių prognozes – Lietuvos penkiakovininkai neturėjo didelio vargo prisitaikydam prie naujų taisyklių.

Trys medaliai, kiekvienas skirtingos spalvos – laimikis, kurį iš Egipte vykusių pasaulio taurės antrojo etapo varžybų parsivežė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės rinktinė. Laura Asadauskaitė tapo nugalėtoja moterų varžybose, Edvinas Krungolcas vyrų grupėje iškovojo sidabro medalį, o Tadas Žemaitis – bronzinį apdovanojimą.

 MEDALIAI. L. Asadauskaitė prieš paskutinę – kombinuotą šaudymo ir bėgimo – rungtį buvo penktoje vietoje, tačiau iškovojo aukso medalį. Ji surinko 5840 taškus. Donata Rimšaitė tarp 36 finalo dalyvių užėmė šeštąją vietą (5568 taškai). Sidabro medalis atiteko egiptietei Ayai Medany (5816), bronzos – prancūzei Amelie Caze (5768). Vyrų varžybose E. Krungolcas surinko 5976 taškus, finale nusileidęs tik čekui Odnrejui Polivkai (6088). T. Žemaičio sąskaitoje 5964, užtikrinę bronzos medalį. Aukštą septintą vietą užėmė Justinas Kinderis (5924), o Tomas Makarovas (4564) liko 36 pozicijoje. Varžybose Kaire dėl kelio traumos nedalyvavo olimpietis Andrejus Zadneprovskis. Pasaulio taurės varžybų rezultatai nėra itin vertinami – medalinininkai nepremijuojami, federacija negauna papildomų taškų skirstant biudžeto lėšas, tačiau sėkminga penkiakovininkų sezono pradžia šįkart labai reikšminga. Ji liudija, kad Lietuvos sportinininkai sugebėjo prisitaikyti prie naujo varžybų formato, nors dar prieš pusmetį net rinktinės lyderiai nedrįso spėlioti, ar prie pokyčių nebus sudėtinga priprasti.

ASAI. Tiesa, tuo beveik neabejojo rinktinės treneriai. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF) palaikė siekį keisti varžybų formatą, sujungiant bėgimo ir šaudymo rungtis, nes treneriai žinojo, kad lietuviai tokiems pokyčiams pasiruoš puikiai. „Stiprus atletas gali prisitaikyti prie bet ko, o mūsų vyrai ir moterys – yra elitiniai sportininkai”, – teigia LŠPF generalinis sekretorius ir vienas iš rinktinės trenerių Viačeslavas Kalininas. Kita svarbi priežastis – trenerių patirtis ir išmanymas, kaip paruošti sportininką varžytis tokiomis sąlygomis. „Dabar šaudymas tapo visai kitokiu. Anksčiau galėjai taikytis 30 sekundžių, dabar – atbėgi ir turi kuo greičiau šauti. Iš esmės, grįžtame prie ištakų – prie greitošaudos. Prie tokio šaudymo, prie kokio buvome įpratę mes, treneriai, savo laiku patys atstovavę rinktinei. Mes patys taip šaudėme. Šaudėme į pasirodančius siluetus, kai per tris sekundes reikėdavo pakelti ginklą ir iššauti. Mes gerai žinome, kaip reikia tam pasiruošti, – trenerių įdirbį gyrė V. Kalininas. – Aš taip ir galvojau, kad mūsiškiams prisitaikyti prie naujovių nebus sunku, juolab, kad mūsų sportininkai ne molis, o asai, pasaulio elitiniai”.

 

JAUNIMAS. V. Kalininas įsitikinęs, kad perprasti pokyčius, nebus sudėtinga ir jauniesiems penkiakovininkams. Neseniai pasibaigusiame atvirajame Lietuvos jaunių čempionate buvo varžomąsi pagal naują formatą, lietuviai, V. Kalinino teigimu, „į vienus vartus patvarkė” varžybose dalyvavusius stipriausius Latvijos, Estijos ir Kaliningrado atstovus. „Turime gabaus jaunimo, gimusio 1992-95 metais. Perspektyvos neblogos”, – džiaugiasi LŠPF generalinis sekretorius. Pasak V. Kalinino, paties treniruočių proceso naujas varžybų formatas beveik nepakeitė. „Be kuriuo atveju, tam, kad pataikytum į taikinį, turi sugebėti šaudyti. Tiesiog dabar turime daugiau mišrių treniruočių, tiesiog prisidėjo šiek tiek daugiau darbo”, – sakė V. Kalininas.

BŪTINYBĖ. Jis įsitikinęs, kad pokyčiai buvo būtini ir naudingi pirmiausiai pačiai sporto šakai. „Svarbiausia tai, kad buvo padaryta tai, ko prašė Jacques’as Rogge’as, Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas. Jis sakė penkiakovininkams, kad „jei jūs netobulėsite, neprogresuosite, šansų likti olimpinių žaidynių programoje turėsite labai mažai”. Tai, ką J. Rogge’as pamatė dabar, jam patiko”, – sakė V. Kalininas, priminęs, kad balsuojant dėl naujo formato pokyčių šalininkai nugalėjo tik vienu balsu. „Vyko didelė agitacija, kurią mes palaikėme, tačiau buvo nemažai šalių, pavyzdžiui, Anglija, Lenkija, Vengrija, Čekija, kurios turėjo konservatyvų požiūrį ir nenorėjo pokyčių. Buvo daug pykčių ir ant mūsų, nes mes palaikėme tarptautinės federacijos prezidento Klauso Schormanno poziciją, tačiau aš sakiau, kad mes įrodysime naudą. J. Roggas patenkintas, kad penkiakovininkai progresuojančiai galvoja ir nestovi vietoje, o ieško to, kas būtų įdomu, nes sportas tai yra intriga. Anksčiau prieš bėgimą dažnai būdavo aišku, kas taps čempionu, dabar prieš sujungtą bėgimo ir šaudymo rungtį niekas nebūna aišku”, – teigė V. Kalininas. Pasak jo, jei šiuolaikinė penkiakovė būtų išbraukta iš olimpinių žaidynių programos, per keletą metų ši brangi sporto šaka tiesiog numirtų.

* * *

NUOMONĖ

Laura ASADAUSKAITĖ, penkiakovininkė:

„Manau, dabar, sujungus bėgimą ir šaudymą, yra įdomiau. Man patinka. Reikia ypatingai susikoncentruoti, nes dabar taikliai šaudyti yra žymiai sunkiau, rankos virpa dreba, reikia įgūdžių ir didelio susikaupimo. Kol kas tai yra naujovė ir visiems dar reikia daug treniruotis, kad prie pasikeitimų visiškai priprastų, tačiau, manau, šiuolaikinę penkiakovę jie išties daro įdomesnę.”

Comments are closed.