Ana Ambrazienė – nepailstanti rekordininkė
ketvirtadienis, 20. lapkritis 2008
Šiemet sukako 25 metai 400 m barjerinio bėgimo rekordui, kurį 1983 m. Maskvoje pasiekė Ana Ambrazienė. 54,02 sek. – vienerius metus tai buvo geriausias laikas pasaulyje, o Lietuvoje jis toks yra iki šiol. Šiandien jai – 53-eji, tačiau A. Ambrazienė tokia pat – neprilygstama.
Ana Ambrazienė nepaliauja stebinti. Šią moterį sporto verpetas taip įsuko, kad ji negali iš jo ištrūkti. Ir nenori. Sportininkams dažnai taip būna, bet jūs tik paklausykite: sporto klube ji kasdien praleidžia po tris valandas ir be didesnio vargo bėgimo takeliu įveikia 20 km, o savaitgaliais mėgsta pasivažinėti dviračiu ir sukaria nei daug, nei mažai – 70 kilometrų…
A. Ambrazienės, dirbančios maisto papildų ir kosmetikos platinimu užsiimančios įmonės direktore, dienotvarkė gana paprasta: nuo 8.30 darbe, iš jo – apie 18.00 val. – tiesiai į sporto klubą „Active Gym”, esantį Antakalnyje netoli rekordininkės namų. Į namus A. Ambrazienė grįžta apie 21.30. „Tris valandas sporto klube užsibūnu visada”, – teigia buvusi sportininkė. Ir taip – kasdien.
Be abejo, šiltuoju metų laiku bėgioja miškais ir važinėja dviračiu. Dviračiu, kurį padovanojo kolega sportininkas Gintautas Umaras, Seulo olimpinis čempionas. Juo A. Ambrazienė iš Antakalnio numina iki Vingio parko, ten tradiciškai įveikia 11 ratų – vieno rato ilgis daugiau nei 5 km – ir grįžta atgal.
Rekordininkė sportuoja viena. „Esu vienišė. Be to, kiti pyksta, sako, per greitai bėgu, per greitai važiuoju, o bendraamžį, galintį tiek bėgti ir važiuoti, rasti apskritai sunku. Todėl dažniausiai sportuoju viena. Nebent sūnus, kuriam 23-eji, palaiko draugiją”, – sako rekordininkė.
A. Ambrazienė prisipažįsta, kad anksčiau nepatikliai žiūrėjo į sporto klubus. Gamtoje – geriau. Tačiau galiausiai įgriso bėgioti per šlapdribą, lietų ar sniegą, todėl nusprendė lankytis ir sporto klube. Dabar ji – jau antri metai nuolatinė ir išskirtinė „Active Gym” lankytoja.
„Mėginu save, žaidžiu su savimi. Nė viena mano amžiaus moteris nepadarys to, ką aš padarau. Ne kiekvienas per dvi valandas gali nubėgti 20 kilometrų. Sumušiau visus „Active Gym” bėgimo rekordus: nuotolio, laiko… Gal aš – nenormalus žmogus, juk normalūs žmonės rekordų nesiekia… Bet man tai patinka”, – šypsosi A. Ambrazienė.
Tiesa, moteris prisipažįsta, kad aerobikos ir panašūs užsiėmimai – jai ne prie širdies: „Man tas bandos jausmas svetimas. Be to, jei kas neišeina, pradedu erzintis. Man vienai geriau.”
A. Ambrazienė sportinę karjerą baigė labai vėlai – būdama 39 metų. Sako, nuo tada, kai pasirinko sportininkės kelią, iki dabar ilgiausias laikas, kurį išbuvo be sporto, – dvi savaitės. Tai buvo dar tuomet, kai atstovavo SSRS rinktinei. „Kai grįždavau iš SSRS rinktinės stovyklų, nesinorėdavo nieko – dvi savaites atsitraukdavau nuo sporto, ilsėdavausi”, – prisimena A. Ambrazienė. Dabar nereikia to daryti. Dabar sportas – poilsis, malonumas. Ir dar daugiau.
„Sportuoju ir dėl sveikatos, ir dėl to, kad formą išlaikyčiau. Tačiau esu kaip narkomanė, man sportas – tarsi narkotikas… Nepasportuoju – ir pradedu jausti, kad kažko trūksta… Tiek sporte išbuvus, sunku iš jo išeiti. Sunku mesti, nes jaučiu didelį malonumą, didelę trauką”, – teigia A. Ambrazienė.
Pradėjusi reguliariai lankyti sporto klubą, šia aistra Ana netrukus užkrėtė ne vieną draugę – dabar jos džiaugiasi patobulėjusiomis kūno linijomis. Rekordininkės įsitikinimu, šiandien Lietuvos moterys sportuoja nepakankamai. „Ne visos gali būti modeliai, bet kiekviena moteris gali patobulinti savo kūno linijas. Deja, labai mažai moterų sportuoja. Mūsų moterys labai daug dirba, o dar vaikus turi pamaitinti – po darbo iškart lekia namo. Sportuoja tik tos, kurių vyrai gerai uždirba. Aš – išimtis”, – šypsosi.
A. Ambrazienė ne tik aktyviai sportuoja, bet ir yra ne ką mažiau aktyvi sporto aistruolė. „Paryčiais keldavausi žiūrėti olimpinį krepšinį, kai mano šeimos vyrai miegodavo, tad galite suprasti, kad esu rimta sporto aistruolė”, – teigia A. Ambrazienė.
Loading ...