Amžina priešprieša: Vilnius vs. Kaunas
šeštadienis, 1. kovas 2008
Vilniaus ir Kauno priepšprieša egzistuoja daugelyje sričių, ne išimtis ir sportas. „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovos ryškiausias to pavyzdys. Tačiau ar įsivaizduojate šių miestų gyevntojus, stojančius prie traukimui paruoštos milžiniškos virvės ir taip siekiančius išsiaiškinti, kurie yra stipresni? Ne?
Tokį projektą prieš keletą metų buvo sumaniusi viena marketingo idėjų agentūra. Masiniame šou simboliniu pavadinimu „Vilnius prieš Kauną“ virvę turėjo traukti net 1000 dalyvių, o Elektrėnai buvo numatyti renginio vieta. Į pasaulio rekordų knygą pretendavusias varžybas iš malūnsparnių turėjo transliuoti viena didžiausių televizijos kompanijų Europoje. Simboliškai abiejose pusėse virvę turėjo traukti ir gerai žinomi žmonės, pavyzdžiui, buvę merai A. Garbaravičius ir A. Zuokas, arba sportininkai A. Sabonis ir V. Alekna.
Istorinis santykių aiškinimasis, deja, neįvyko dėl labai suprantamų priežasčių – finansinių. Buvo paskaičiuota, jog, siekiant užtikrinti dalyvių saugumą, būtina naudoti metalinį lyną, kurio ilgis būtų ne trumpesnis nei 2000 metrų, o svoris apie 20 tonų. Toks virvėmis apipintas lynas turėjo atlaikyti apie 150 tonų spaudimo jegą. Vien pagaminti ir atvežti tokią virvę į renginio vietą būtų kainavę per 200 tūkst. litų…
Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Vokietijoje masiniame virvės traukime taip pat buvo siekiama rekordo, tačiau metalinis lynas tuomet nebuvo naudojamas. Renginys pasibaigė tragiškai – trūkus virvei griūties metu žuvo keturi žmonės.
Įdomu tai, kad virvės traukimas gimė ne kaip sporto šaka, o kaip laidojimo apeigų ritualas. Tai buvo tarsi gėrio ir blogio priešpriešos simbolis. Šalia ritualinių blogio ir gėrio kovų simbolikos virvės traukimas buvo taip pat siejamas su oro, metų laikų arba derliaus pranašavimu. Tapęs sportiniu užsiėmimu virvės traukimas palaipsniui prarado mistinę galią.
Publikuota
