Sportskeleton.com

“Genealūs” arbitrų sprendimai skirstant nesportines pražangas paskutinėmis rungtynių sekundėmis varė į neviltį daugumą Eurolgyos žiūrovų visą sezoną. Tačiau 2007-08 m. ULEB Eurolyga buvo kupina ir malonių akibrokštų.

Milto Palacio, Belgrade rungtyniaujančio krepšininko, žodžiai: “Kai pamatysiu, kad kamuolį į krepšį mėto dolerio kupiūros, aš nedelsdamas pasitrauksiu iš krepšinio.” Pirmą kartą Eurolygoje žaidusiam juodaodžiui iš Belizo karjeros tikrai neverta baigti. “Partizan” šį Eurolygos sezoną sukūrė pasaką apie Pelenę primenačią istoriją, kuri pradėjusiems nerimauti leido atsipūsti: ačiū dievui, ne viską šiuolaikiniame krepšinyje lemia piniginės storis.

Atėnų “Panathinaikos” nepatekimas į ketvirtfinalį tapo ko gero įdomiausiu sezono akcentu. Neįprastai dažnai klupdavęs Željko Obradovičiaus žvaigždynas lemiamą Top-16 mūšį pralaimėjo būtent Belgrade. “Žaliųjų” fiasko buvo apkalbėtas visuose įmanomuose Europos krepšinio užkabariuose, tačiau netrukus pirminį šoką užglaistė suvokimas, kad “Panathinaikos” krytis nuo skardžio – dėsningas.

Komanda visą sezoną buksavo, įspūdingų pergalių iškovojo tik vieną kitą, o neretai ir su visiškais autsaideriais turėjo nemažai vargo. Galų gale – graikų grando per daug niekas negailėjo, nors reikia pripažinti, kad finalo ketvertas be Ž. Obradovičiaus kapelos – kaip Holivudas be Steveno Spielbergo.

Priežastys? Daug žvaigždžių, kurios viena kitą temdė? Galbūt, nors „panathinaikosui” tai nėra nieko naujo, o Ž. Obradovičius yra būtent tokių komandų lipdymo specialistas. Kita vertus, akivaizdu, kad, tarkim, Šarūnas Jasikevičius taip ir nesugebėjo visiškai atsiskleisti, nors jo sportinė forma šį sezoną buvo išties gera.

Ž. Obradovičius artėjant lemiamoms sezono kovoms guodėsi, kad traumos išretino priekinę liniją. Tai tiesa, tačiau net ir tuomet serbų treneris turėjo sveikus Mike’ą Batiste’ą, ko gero geriausiai kūnu baudos aikštelėje žaidžiantį aukštaūgį visoje plačioje Europoje, ir Andre Zizičių, kurie bet kurioje kitoje Eurolygos komandoje būtų ne tik aiškūs starto penketo žaidėjai, bet ir komandos lyderiai.

Garsus serbų treneris Bozidaras Maljkovičius sakė, kad “Partizan” ir “Montepaschi” šį sezoną demonstravo gražiausią krepšinį Eurolygoje. Pasak jo, jaunų “Partizan” žaidėjų nusiteikimas rungtynėms neįtikėtinai profesionalus. “Jie agresyvūs, tiesiog žiaurūs, bet disciplinuoti ir labai pasitikintys savimi”, – “Partizan” kariauną apibūdino B. Maljkovičius.

„Partizan” įrodė – kantrus darbas atsiperka. Duško Vujosevičius komandą treniruoja nuo 2001 m., ir per tuos metus juodų dienų išties būta. Per du sezonus nuo 2004 m. “Partizan” buvo iškovojęs tik 4 pergales ir patyres 22 pralaimėjimus, tačiau nei fanai nusisuko, nei treneris buvo nuskalpuotas. B. Maljkovičius didžiausius nuopelnus priskiria būtent treneriui ir sako, kad tai pats puikiausias pavyzdys, ką gali pasiekti komanda, kai treneriu visiškai pasitikima ir kai jis yra pats didžiausias autoritetas komandoje.

Atrodė, kad toks turėjo būti ir Pini Gershonas Pirėjo „Olympiacos” komandoje. Tačiau žilagalvis izraelietis buvo atleistas įpusėjus sezonui ir tai tapo dar vienu skambiu sezono akibrokštu. Tokie garsūs treneriai komandas palikti vidury sezono prašomi retai. Tai leido pamatyti du skirtingus „olympiacosus” – su P. Gershonu ir su Panagiočiu Giannakiu.

Kuo jie skirtingi? Tuo, kad P. Gershonas, bene labiausiai perdėtai išliaupsintas Europos treneris pastarąjį dešimtmetį, apie žaidimą gynyboje beveik nieko neišmano, o legendiniam P. Giannakiui, nors jis pabrėžia, kad jam svarbiausia kantrus žaidėjų darbas ginantis, akivaizdu, kad trūksta vaizduotės kuriant puolimo strategiją. „Raudonųjų” žaidimą šį sezoną galima apibūdinti taip: dažnai sukibirškščiuodavo, tačiau įsižiebti taip ir nepavyko. Galbūt tam trukdė Arvydo Macijausko traumos.

Žingsniuojančius link finišo tiesiosios buvo tikėtąsi išvysti ir “Real” krepšininkus, nes finalo ketvertas vyko būtent Madride. Panašu, kad būtent kovoms savo namų arenoje “Real” šį sezoną ir tebuvo pasiruošęs. Jei reguliariajame sezone tai smarkiai nepasijautė, mat grupė išties nebuvo sudėtinga (trims pagrindiniams varžovams išvykoje pralaimėta), tai Top-16 etape nesėkmės išvykoje brangiai kainavo.

Top-16 varžybose “Real” svečiuose iškovojo tik vieną pergalę – Kaune. Kita vertus, būtų išsikapstę ir be pergalių svečiose arenose, jei priešpaskutinėse Top-16 rungtynėse nebūtų pralaimėję “Maccabi” gimtojoje „Palacio Vistalegre” arenoje. Tai buvo vienintelis “Real” pralaimėjimas namų aikštėje šio sezono Eurolygoje.

Beje, per šešis sezono mėnesius ne tik krepšinio žiūrovai, bet ir ekspertai taip ir nebuvo įtikinti – ką Madride veikia Lazaros Papadopoulos, neretai vadinamas geriausiu ar bent geriausiai apmokamu vidurio puolėju Europoje?

Netvardomo charakterio žaidėjai. Susidarė įspūdis, kad šį sezoną kur kas dažniau nei anksčiau į viešumą iškildavo konfliktai ar šiaip nesutarimai su aikštingais žaidėjais, ne paslaptis – dažniausiai atvykusiais iš JAV.

Didžiausią ažiotažą sukėlė krizė Stambulo “Efes Pilsen” komandoje įpusėjus Top-16 varžyboms, kai keturi klubo amerikiečiai atsisakė vykti į rungtynes Belgrade. Drew Nicholas, Lorenas Woodsas, Rashadas Wrightas ir Andre Hutsonas pakluso JAV pareigūnų rekomendacijoms nevykti į neramumų krečiamą Serbiją, kur dėl reiškiamos paramos Kosovui Amerikos piliečiai tapo potencialiais išpuolių taikiniais.

Klubo valdžia reagavo kategoriškai: “Efes Pilsen” šie žaidėjai nebereikalingi! Vienintelio A. Hutsono atsiprašymas buvo priimtas, kiti – išspirti lauk. Kalbama, kad dėl to, jog A. Hutsonas buvo vienintelis iš ketveriukės, kuris su klubo vadovais atvyko tartis pats, kiti gi – tiesiog nusiuntė savo agentus. Su komanda pasibaigus reguliariajam sezonui atsisveikino ir treneris Daivdas Blattas, tad ambicijų kovoti finaliniame ketverte neslėpusiam Stambulo klubui rengiantis kitam sezonui daug ką teks pradėti nuo pat pradžių.

Kas dar? Kauno „Žalgiris” pagaliau suprato, kad lengviau nutraukti sutartį nei rasti bendrą kalbą su Tanoka Beardu. “Tau Ceramica” aukštaūgis Willas McDonaldas radijo interviu pasakė, kad trenerio Neveno Spahijos galimybės neprilygsta jo auklėtinių ir paties W. McDonaldo meistriškumui, už ką krepšininką klubas suspendavo paties finalinio ketverto išvakarėse.

Tokios pat nuobaudos, o netrukus ir išspyrimo iš komandos sulaukė ir Bolonijos “Virtus VidiVici” savaunaudis lyderis Delonte Hollandas. Klubo vadovai negalėjo pakęsti, kad amerikietis pernelyg dažnai pažeidinėjo vidines taisykles, tačiau įvardinti konkrečius atvejus vengė. Aišku, tik tai, kad pirmą nuobaudą D. Hollandas gavo už besaikį linksminimąsi naktinėje Bolonijoje, be to, klubo vadovus erzino, kad žaidėjas aikštėje nuolat šypsojosi, nors komanda į kaulus gaudavo nuo visų iš eilės varžovų.

Savotiškus akibrokštus pateikė ir Lietuvos komandos, laimei, malonius. Visų pirma – Vilniaus “Lietuvos rytas”, žaidęs labai sėkmingą nesėkmingai pasibaigusį Eurolygos sezoną.

Trenerio Aleksandro Trifunovičiaus žodžiai “mano vaikinai verti žaisti ketvirtfinalyje” skambėjo kiek banaliai, tačiau iš jų niekas nesišaipė. Pamiršus visus priekaištus dėl neva sėkmingų burtų skirstant komandas į grupes pirmuose dviejuose etapuose, „Lietuvos rytas” Europai neginčijamai leido suprasti, kad Lietuvoje – dvi Eurolygos lygio komandos, kad “Lietuvos rytas” – ne ULEB taurės išsišokėlis, kuris po Eurolygos sparnu vertas pasišildyti tik laikinai. Tiesa, „Lietuvos ryto” ateitis Eurolygoje – vis dar miglota.

Kauno „Žalgiris” įrodė, kad gali išgyventi net ir pačioje baisiausioje „mirtininkų” grupėje ir už tai, kokį kelią nuėjo Eurolygoje, vertas didžiausios pagarbos. Priekaištų lavina trenerių štabui – taip, tai buvo ir dažniausiai išties nebe pagrindo. Rimantas Grigas neįrodė esąs Eurolygos lygio treneris, tačiau sprendimus vasarą priiminės klubo vadovybė.

“Žalgirio” fanams ko gero kur kas labiau nei R. Grigo klaidos įsiminė DeJuano Collinso pokštai apie vištieną ir filmus suaugusiems. Amerikietis vis kartodavo, kad žaidžia gerai, jei rungtynių išvakarėse užkerta vištienos ir peržiūri pornografinio turinio vaizdajuostę. Prie banalių sportininkų pasisakymų įpratusioje Lietuvoje tai buvo kažkas naujo. Tiesa, Edas Cota prieš televizijos kamerą kadais yra demonstravęs, kokių nešvankių posakių išmoko Lietuvoje. Lietuviams tai patinka.

 

Publikuota