Sportskeleton.com

Lietuvos čiuožimo federacijos ir Lietuvos olimpinio komiteto vadovai beveik neabejoja, kad šokėjų ant ledo pora Devidas Stagniūnas (23 metai) ir Katherine Copely (20 metų) iškovos olimpinį kelialapį. Tačiau žengti žingsnius, siekiant, kad Deivido partnerė gautų Lietuvos pilietybę išimties tvarka, neskuba. Sako, nori būti tikri dėl argumentų tvirtumo. Krepšininkės Kate Douglas pavyzdys parodė, kad įvairūs „galbūt” tik kiša pagalius į ratus.

Jauna pora šokių ant ledo pasaulyje jau yra gerai žinoma, tačiau didžiausias klaustukas, stovintis pakeliui į dar šviesesnę ateitį, lieka nepajudintas. Katie ir Deividas gali atstovauti Lietuvai pasaulio ir Europos čempionatuose, tačiau startuoti olimpinėse žaidynėse, iki kurių liko kiek daugiau nė metai, negalės, jei amerikietei nebus suteikta Lietuvos pilietybė.

„Laukiam”, – taip dabartinę situaciją apibūdino Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė. Laukia federacija dviejų dalykų – galimo referendumo, kurio rezultatai galbūt leistų pakeisti Konstituciją įteisinant dvigubą pilietybę, bei šokių ant ledo pasaulio čempionato, kuriame bus išdalinta didžioji dalis kelialapių į 2010 m. Vankuverio olimpines žaidynes.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės dėka besikertančių nuomonių jau tapo kone mistiniu dalyku, ir niekas šiandien negali pasakyti, ar jis kadanors įvyks. Planai rengti jį su Seimo rinkimais žlugo, tačiau prezidentas Valdas Adamkus viliasi, kad pavyks jį surengti kartu su prezidento rinkimais kitų metų vasarą, mat tai būtų papildoma garantija, kad referendume dalyvaus daugiau nei 50 procentų rinkėjų ir referendumas bus laikomas įvykusiu.

Pasaulio šokių ant ledo čempionatas vyks Los Andžele kovo 20-27 dienomis. Olimpinius kelialapius jame iškovos 19 porų. Dar penkis kelialapiai sportininkams bus išdalinti kitų metų rudenį vyksiančiose papildomos atrankos varžybose. „Nerimta būtų prašyti pilietybės, kuri leistų dalyvauti olimpinėse žaidynėse, kai dar neturime olimpinio kelialapio”, – teigė L. Vanagienė.

„Pilietybės klausimas yra atviras, tačiau nemanau, kad šiandien sportininkai galvoja pirmiausia apie tai. Šio sezono svarbiausias tikslas – iškovoti olimpinį kelialapį”, – pritaria LTOK vyr. referentė žiemos sporto šakoms Vida Vencienė.

Pastaruoju metu K. Copely ir D. Stagniūno demonstruojami rezultatai leidžia tikėtis, kad kelialapis nebus sunkiai pasiekiamas. Paskutiniame pasaulio čempionate pora užėmė 14, o Europos čempionate – 12 vietą. Įspūdingas progresas lyginant su 2007 m. rezultatais – Europos čempionate K. Copely ir D. Stagniūnas pakilo šešiomis, pasaulio čempionate – devyniomis pozicijomis.

„Tai – fenomenalu. Aišku, tokio progreso kiekvienais metais nebus, bet šansai iškovoti kelialapį, manau, yra labai dideli. Deja, klausimas, ar iškovoję kelialapį jie vis dėlto vyks Vankuverį, yra toks, kad į jį šiandien niekas negali atsakyti”, – teigė V. Vencienė.

Pasak V. Vencienės, tiek LTOK, tiek kitų sporto organizacijų vadovai yra pasirengę žengti visus reikalingus žingsnius, kad pilietybės klausimas išsispręstų Katie ir Deivido naudai, tačiau sunku pamiršti krepšininkės Katie Douglas precedentą, kuris išties kelią nerimą.

Prezidentas Valdas Adamkus prieš dvejus metus atmetė Lietuvos rinktinei ketinusios atstovauti K. Douglas prašymą suteikti pilietybę išimties tvarka, nors paties V. Adamkaus siūlymu Seimas skubos tvarka priėmė įstatymo pataisas, lyg ir turėjusiąs atverti amerikietei kelią į Lietuvos rinktinę.

Įstatymo vingiai

Teisę suteikti pilietybę išimties tvarka turi Prezidentas. Tai numato Pilietybės įstatymas. Kad prezidento dekretas dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka įsigaliotų, jį turi pasirašyti ir vidaus reikalų ministras. Jis ir prisiima atsakomybę. Seimas gali pareikšti nepasitikėjimą ministru, kuris pasirašė tokį dekretą.

Po skandalo, kurį sukėlė prezidentas Rolandas Paksas sprendimas Lietuvos pilietybę suteikė verslininkui Jurijui Borisovui, konservatoriai siūlė, kad išimties tvarka prezidentas galėtų suteikti pilietybę tik su Seimo pritarimu, tačiau Seimo dauguma pataisą atmetė.

Pilietybės įstatymas teigia, kad nuopelnais Lietuvai laikytina užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. 2006 m. vasarą šis straipsnis buvo papildytas sakiniu, kad pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta ir tuomet, kai tai sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai.

Beje, V. Adamkus sprendimą nesuteikti K. Douglas Lietuvos pilietybės priėmė nepaisydamas krepšininkei palankios Pilietybės komisijos rekomendacijos. Didžiausią įtaką prezidento apsisprendimui tąsyk turėjo tuometinio vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio išsakytos abejonės. Kaip žinia, vidaus reikalų ministras pagal įstatymą turi pasirašyti prezidento dekretą.

R. Šukys buvo įsitikinęs, kad komisijos nurodyta pilietybės suteikimo priežastis – viešasis interesas – neturėjo tvirto pagrindo. „Konstitucinis Teismas yra du kartus pasisakęs, kad viešuoju interesu laikytinas tik valstybės įtvirtintas visuomeninis interesas, be kurio negalimi visuomenės egzistavimas ir raida. Labai sunku įvertinti, ar žaidimas rinktinėje ir galimos pergalės yra viešasis interesas”, – abejojo R. Šukys. Jis pabrėžė, kad pilietybės suteikimas krepšininkei buvo susijęs su daugybe „galbūt”: galbūt žais rinktinėje, galbūt nežais, galbūt integruosis į Lietuvos visuomenę, galbūt – ne, ir t.t.

Kai K. Douglas pateikė prašymą dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka, Pilietybės įstatyme dar nebuvo numatytos sąlygos, reikalingos pilietybei suteikti. Konstitucinis Teismas tuomet konstatavo, kad nuopelnai Lietuvai, kaip pagrindinė sąlyga pilietybei išimties tvarka suteikti, turi būti itin reikšmingi ir visuomenei nekelti jokių abejonių. Be to, asmuo, Lietuvos piliečiu siekiantis tapti turi integruotis į Lietuvos visuomenę.

K. Douglas neatitiko šių reikalavimų, todėl nutarusi srendimą atidėti Pilietybės reikalų komisija pasiūlė prezidentui pateikti Seimui svarstyti Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis būtų leista Lietuvos pilietybę išimties tvarka suteikti už būsimą Lietuvos vardo garsinimą. Seimas šias pataisas ypatingos skubos tvarka priėmė jau kitą dieną, tačiau galutinis V. Adamkaus verdiktas vistiek buvo neigiamas.

Krepšininkės pavyzdys neramina

L. Vanagienė įsitikinusi, kad krepšininkės K. Douglas ir šokėjos ant ledo K. Copely atvejai skirtingi. „K. Douglas buvo amerikietė, o mūsų situacija kiek kitoka – čia yra pora, kurios pusė bet kokiu atveju yra lietuviška”, – šypteli L. Vanagienė.

Nors V. Adamkaus atsakas krepšininkei K. Douglas iki šiol verčia nerimauti, V. Vencienė taip pat viliasi, kad atvejų skirtumai suvaidins rolę K. Copely naudai. „Krepšinis – komandinė sporto šaka, ten vietoj vieno žaidėjo gali pasirinkti kitą, vieno žaidėjo netektis nelemia tiek, kiek lemia partnerio praradimas šokiuose ant ledo. Pakeitus partnerį neįmanoma per metus pasiekti tą patį lygį”, – teigia V. Vencienė.

K. Douglas atveju Prezidentas jautė didelį krepšinio visuomenės, kuri Lietuvoje yra itin didelė, spaudimą, tuo tarpu K. Copely didesnio užtarimo gali sulaukti iš tarptautinių organizacijų. V. Vencienė spėja, kad tvirtą paramą šokėjams gali išreikšti Amerikos lietuvių bendruomenė, mat D. Stagniūnas Amerikoje gyvena jau bemaž septynetą metų ir ten yra pakankamai gerai žinomas. Tai gali būti svarbu, žinant V. Adamkaus nuolankumą Amerikos lietuviams.

Dar vienas svarbus dalykas: septyni Lietuvos žiemos sporto atstovai, tarp kurių, be abejo, yra ir D. Stagniūnas, gauna Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) solidarumo stipendijas, tad didelę įtaką turintis IOC bus suinteresuotas, kad sportininkas, į kurį komitetas investuoja pinigus, dalyvautų žaidynėse, jei D. Stagniūnas su partnere šią teisę iškovotų.

Beje, prieš šešetą metų V. Adamkus pilietybę išimties tvarka suteikė Aurimo Radišausko partnerei Klover Zacman, nors ši pora toli gražu nebuvo tokio lygio kaip D. Stagniūnas ir K. Copely. Tačiau… tai buvo kitas laikmetis, primena V. Vencienė. Laikmetis iki prezidento R. Pakso apkaltos, kuri netrukus bet kokius klausimus dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka įgrūdo į itin pažeidžiamo subtilumo rėmus. K. Douglas ir tapo to subtilumo auka.

Koks svarbus politinis kontekstas, rodo ir Margaritos Drobiazko atvejis. Garsiosios čiuožėjos kelias Lietuvos pilietybės link buvo komplikuotas, tačiau tą taip pat padiktavo laikmetis – žlugo santvarka, nepriklausoma Lietuvos valstybė tik stojosi ant kojų.

M. Drobiazko ir P. Vanago pora olimpinėse žaidynėse debiutavo 1992 m. Albervilyje, Prancūzijoje. Margarita tuomet Lietuvos pilietybės neturėjo, tačiau IOC išimties tvarka leido šokėjai olimpinėse žaidynėse atstovauti mūsų šaliai. Taigi M. Drobiazko Lietuvos olimpiete tapo nebūdama Lietuvos piliete. Pilietybė jai buvo suteikta tik 1994 m., Lilehamerio olimpinių žaidynių išvakarėse.

„Gyvenimas parodė, kad pilietybė nebuvo suteikta klaidingai, nes garsino Lietuvą iškovodami medalius pasaulio ir Europos čempionatuose, be to, dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse, iš kurių net trejose užėmė „prizinę vietą”, mat šokiuose ant ledo prizinėmis vadinamos 1-8 vietos”, – sakė L. Vanagienė.

Paskutiniame pasaulio čempionate iki Albervilio olimpinių žaidynių, pirmųjų M. Drobiazko ir P. Vanago karjeroje, Margarita ir Povilas užėmė 17 vietą. K. Copely ir D. Stagniūnas jau šiemet pasaulio čempionate buvo dvylikti, ne ką prasčiau pasiruošę pasirodyti ir kitų metų planetos čempionate, kuris vyks kovą.

„Daug kas sakė, kad karjerą baigus Povilui ir Margaritai ši sporto šaka Lietuvoje išnyks. Tačiau mes žinojome, kad taip nebus, ir ruošėme pamainą. Dabar visi stebisi, kokią stiprią ir perspektyvią pora turime”, – teigia L. Vanagienė.

Kas būtų, jei..?

Kas atsitiks, jei kelialapį K. Copely ir D. Stagniūnas iškovos, bet Lietuvos pilietybė amerikietei nebus suteikta? „Būtų unikalus atvejis. Būtų kuriozas: pora, kuri Lietuvai Europos ir pasaulio čmepionatuose atstovauja jau ne pirmi metai, Lietuvai negalėtų atstovauti olimpinėse žaidynėse, nes to nenorėtų pati Lietuva…”, – dėstė V. Vencienė.

„Į Vankuverį tuomet turės vykti M. Drobiazko ir P. Vanagas. Kodėl gi ne…”, – nei rimtai, nei juokais į minėtą klausimą atsakė L. Vanagienė.

Pasaulio čempionate iškovoti olimpiniai kelialapiai nebus vardiniai, tai – kelialapiai šaliai, todėl traumos ar kitais atvejais kelią į olimpiadą praskynusią porą gali pakeisti kita.

V. Vencienė neabejoja Margaritos ir Povilo meistriškumu ir galimybėmis, tačiau nemano, jog apie karjeros pabaigą prieš keletą metų paskelbę šokėjai ryžtųsi dalyvauti šeštose olimpinėse žaidynėse. „Taip, taip gali būti – kelialapis bus iškovotas, bet niekas žaidynėse nedalyvaus”, – teigė V. Vencienė.

„Jei iškovos kelialapį ir Katie negaus pilietybės, nudirbtas didelis darbas nueis perniek…”, – neslepia L. Vanagienė, pridūrusi, kad nepaisant to, karjeros planų pora tikrai nekeistų ir naujos partnerės Deividas tikrai neieškotų.

„Liktų pasaulio ir Europos čempionatai, kuriuose dalyvavo iki šiol. Be to, jie – jauni žmonės ir tikrai ne vienai olimpiadai ruošis. Ateitis parodys… Galbūt kada vėliau Katie ištekės už lietuvio, kas gali žinoti… Už Deivido? Gal ir už Deivido…”, – mįslingai kalbėjo L. Vanagienė. Tačiau laukti niekam nesinori.

„Europos ir pasaulio čempionatai yra viena, olimpinės žaidynės – kita. Dalyvauti jose – kiekvieno sportininko tikslas. Katie ir Devidas – labai darbštūs, visą save atiduoda treniruotėms, kurioms turi idealias sąlygas. Sportininkai labai ryžtingai apsisprendę siekia aukščiausių rezultatų”, – teigia L. Vanagienė.

L. Vanagienė primena, kad D. Stagniūno ir K. Copely pasiekimai šiuo metu yra aukščiausi tarp visų Lietuvos žiemos sporto atstovų – nei slidininkai, nei biatlonininkai vietomis antrajame pasaulio čempionato dešimtuke kol kas negali pasigirti.

Kitaip neįmanoma

D. Stagniūnas į JAV išvyko būdamas keturiolikos. Kitos išeities, norint siekti aukščiausių tikslų, tiesiog nebuvo. Lietuvoje nėra sąlygų, trūksta specialistų. Tai, kad Deivido ir kitų gabesnių Lietuvos šokėjų ant ledo partnerės nėra lietuvės – nėra atsitiktinumas, o sąmoningas ieškojimas išeities iš padėties. Paruošti porą – Lietuvai tiesiog neįkandama prabanga. Lietuvoje tiesiog nėra poras ruošiančių trenerių…

„Taip ir darom – vieną užauginam, o kito ieškome užsienyje. Tai vienintelis kelias”, – tikina L. Vanagienė. Prieš keletą metų į JAV išvyko dar vienas itin talentingas L. Vanagienės auklėtinis – Aleksandras Pirogovas. Devyniolikamečio kauniečio partnerė taip pat amerikietė – septyniolkmetė Alissandra Aronow.

„Pažiūrėkite į 24 stipriausias poras pasaulio čempionate. Pusė jų yra mišrios. Toks yra šis sportas”, – antrina V. Vencienė.

Prasimušti į olimpines žaidynes atstovaudamas JAV, Katie didelių galimybių neturėtų, nors amerikiečiai sutikimą, jog sportininkė gali atstovauti Lietuvai davė tuomet, kai toli gražu neatrodė, jog čiuožėja iš Ohajo gali pasiekti ypatingai didelių aukštumų. Vis dėlto konkurencija Amerikoje neįtikėtinai didelė, tad Katie jau senokai apsisprendusi savo karjerą susieti su Lietuvos vardu.

Katie ir Deividą Mičigane treniruoja geriausias JAV ir vienas geriausių pasaulio šokių ant ledo trenerių – Igoris Shpilbandas. Lietuvos pora treniruojasi drauge su dviem amerikiečių ir kanadiečių poromis. Pastaroji praėjusiame pasaulio čempionate laimėjo didabro medalius, amerikiečiai buvo penkti.

„Matau kaip Deividas eina į priekį ir artėja prie šitų porų. I. Shpilbando grupėje mūsiškiai pradėjo šokti tik pavasarį. Tuomet Deivido įvairių testų duomenys buvo vidutiniai, pakartotinį testavimą atlikus rugsėjį – jam neprilygo niekas”, – pasakojo L. Vanagienė.

„Jei Lietuva norės, kad ši pora dalyvautų olimpinėse žaidynėse, ji padarys viską, kad taip ir atsitiktų. Aš su labai didelė optimistė. Tikiu, kad nebus dėl ko nesuteikti”, – sako L. Vanagienė.

„Lietuvos žiemos sportui ši pora labai reikalinga, labai reikalinga ši sporto šaka. Kad ir kiek turime problemų su ledo arenomis, Lietuvai atstovaujančių šokėjų ant ledo pasiekimai yra ypatingai didelė motyvacija tėvams vesti vaikus į grupes. Tiesiog bus labai gaila, jei nebus padarytas svarbus žingsnis dėl pilietybės suteikimo Deivido partnerei”, – sakė V. Vencienė.