Sportskeleton.com

 Oficiali maratono distancija yra 42 km 195 m. Dar mokykloje girdėjome legendą apie graikų karį Filipidą, kuris atbėgo iš Maratono miestelio į Atėnus pranešti apie graikų pergalę prieš persus ir kuris, vos tai pasakęs, numirė. Pasakojama, kad sensacijų mėgėjas Filipidas tam, jog praneštų džiugią naujieną Atėnų gyventojams, bėgte turėjo įveikti apie 42 km. Būtent – „apie“, tikslaus atstumo niekas niekada nežinojo. Tuomet iš kur atsirado tie nelemti 195 metrai? Pasirodo, jie pridurti buvo 1908 m. olimpinėse žaidynėse, kai karališkosios šeimos atstovai, užsigeidę, jog iš jų sėdimų vietų puikiai matytųsi finišo linija, organizatorių paprašė distanciją šiek tiek pailginti… 1921 m. 42 km ir 195 m pripažinti oficialiu maratono atstumu.

Pasaulyje yra penki miestai, kuriuos tikrasis maratono mylėtojas, tiesiog privalo aplankyti. Bostono, Niujorko, Los Andželo, Londono ir Berlyno maratonai laikomi prestižiškiausiais pasaulyje. Iš viso pasaulyje kasmet įvyksta apie 800 maratono bėgimų.

  Read more �

Pirmieji olimpinio ciklo metai – savotiškas atokvėpis aukšto meistriškumo sportiniame gyvenime. Kol neprasidėjo atranka į 2012 m. Londono olimpines žaidynes, sportininkai gyvena kiek laisvesniu grafiku, o reikalavimai, keliami svarbiausiose metų varžybose, nėra labai griežti. Vis dėlto, ekonominio sunkmečio išdaigos – rėmėjų apatiškumas, padidėjusi mokesčių našta ir trečdaliu sumažintas sporto biudžetas – sporto šakų federacijoms kelia neįprastai didelį nerimą. Prieš akis vasaros varžybų sezonas, tačiau pinigų sportininkų dalyvavimui tarptautinėse varžybose stinga. Mažina sportininkų delegacijas, braukia iš kalendoriaus mažiausiai svarbias varžybas, bet apie medalius nenustoja svajoti. Kokia vasara laukia Lietuvos sportininkų ir mūsų, nekantriai laukiančių medalių?

Read more �

 Pasaulio universiada Belgrade, Serbijoje, vyks šių metų liepos 1-12 dienomis. Prieš dvejus metus Bankoke, Tailande, Lietuvos studentų krepšinio rinktinė finale 85:66 įveikė Serbijos komandą, tad į Belgradą vyktų ginti čempionų sosto. Mindaugo Lukošiaus ir Rimanto Grigo vadovaujamoje studentų rinktinėje prieš dvejus metus pirmaisiais smuikais grojo Jonas Mačiulis, Rolandas Alijevas ir Steponas Babrauskas. Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) ir Lietuvos krepšinio federacija (LKF) nesutaria, kuri iš jų turėtų prisiimti atsakomybę buriant šių metų rinktinę, todėl Lietuvos krepšininkų išvyką į Belgradą gaubia nežinomybės skraistė.

GINČAS. Be abejo, kalčiausia – ekonominė krizė, mat pagrindinė nesutarimo priežastis – finansai. LSSA prezidentas Česlovas Garbaliauskas tvirtina, jog federacija iš asociacijos pareikalavo 200 tūkst. litų rinktinės pasirengimo stovyklai, kurių LSSA neturi. Be to, Č. Garbaliauskas ir LSSA laikosi pozicijos, kad už sportininkų rengimą yra atsakingos federacijos ir rengimo centrai, o LSSA tik apmoka dalyvavimo universiadose išlaidas. „Arba kitaip: jų darbas – tik nuvažiuoti ir pasiimti medalius“, – ironiškai replikuoja Mindaugas Balčiūnas, LKF generalinis sekretorius. „Kam būtų reikalingos federacijos, jei LSSA imtų rūpintis visų sporto šakų atstovų rengimu?“, – klausia Č. Garbaliauskas. „Mes parodėme, kad galime padaryti komandą, kuri gali laimėti. Bet tuomet mes vykdėme studentų asociacijos funkcijas, o LSSA pamiršo, kad mes padėjome. Pernai sakėme, darykime tęstinį projektą, komanda turi būti nuosekliai ruošiama, bet jie į mus kreipiasi tik tuomet, kai skęsta. Asociacija nenori prisidėti, ir mums toks požiūris nepriimtinas“, – primindamas, kad pernai studentų komanda buvo suburta federacijos lėšomis, kalbėjo M. Balčiūnas.

Read more �

 Futbolą žaidė ir žaidžia didingi žmonės. Manote, kalba eina apie Diego Maradona ar Paolo Maldini? O, ne. Tai kalba apie popiežių Joną Paulių II ir rokerį Rodą Stewartą…

 Ispanas Julio Iglesias turįs dainininko talentą suprato po 1963 m. nutikusio autoįvykio. Tuomet Julio buvo… Madrido „Real“ komandos vartininkas. Ligoninėje gulėjusiam J. Iglesias’ui medicinos sesuo į palatą atnešė gitarą. Ispanas suprato einantis ne tuo karjeros keliu ir metęs sportą atsigręžė į muzikos pasaulį.

 Tuo tarpu anglų roko žvaigždė Rodas Stewartas beveik tuo pat metu, 1960 metais, buvo priimtas į Aglijos „Brentford“ klubą mokiniu, nors futbolo treniruotės paties Rodo labai nedomino… „Aš ten turėjau nueiti tris keturis kartus per savaitę pažaisti futbolą ir išvalyti pagrindinės komandos žaidėjų batus. Tačiau jau tuomet mano galvoje buvo tik muzika, o tai dariau tik todėl, kad tėvas būtų patenkintas. Jis norėjo, kad bent vienas iš sūnų taptų profesionaliu žaidėju. Mano šeimynėlė buvo tiesiog pamišusi dėl futbolo. Futbolo žaidė abu vyresnieji broliai, žaidė tėvas, žaidė senelis… Aš tiesiog neturėjau kitos išeities…“, – prisiminimais dalijasi R. Stewartas.

Read more �

 Latvijos krepšininkai 2001 m. Europos čempionato ketvirtfinalyje sensacingai įveikė Lietuvos rinktinę, tačiau nuo to laiko į geriausių žemyno komandų dvyliktuką neprasimušė nė karto. Naujoji brolių latvių viltis – Kaune gimęs ir augęs Kęstutis Kemzūra. 39 metų strategas teigia, jog džiaugtųsi sėkme, jei šių metų Europos čempionate Latvijos ir Lietuvos rinktinių keliai vėl susikirstų. 

GERIAU PABANDYTI, NEI GAILĖTIS

– Jūsų trumpoje trenerio karjeroje netrūko drąsių sprendimų – išvyka į Stambulą, vėliau iššūkis pakeisti Joną Kazlauską „Lietuvos ryto“ ekipos vyriausiojo trenerio poste, galiausiai – sprendimas stoti už Latvijos nacionalinės rinktinės vairo. Svarbiausius sprendimus priimate spontaniškai, pasikliaudamas nuojauta, ar stengiatės viską racionaliai apsvarstyti?

– Stengiuosi atidžiai pasverti visus „už“ ir „prieš“, bet kartais būna taip, kad turi žaibiškai apsispręsti. Taip, tai buvo nelengvi sprendimai, kaip ir apsisprendimas vykti į Sankt Peterburgo „Dinamo“, tačiau galiausiai supranti, kad geriau pabandyti, nei po to kaltinti save, kad nepabandei.

– Manau, kad viena iš jūsų sėkmės priežasčių yra ta, kad treneriai, su kuriais dirbote, jumis labai pasitikėdavo. Pavyzdžiui, Lietuvos rinktinės strategas Antanas Sireika treniruočių ir pasiruošimo procese ypatingai drąsiai pasikliaudavo asistentais. Daug laisvės suteikdavo ir Davidas Blattas, kurį netgi vadinote partneriu.

– Visaip būdavo… Aš tiesiog esu dėkingas likimui, kad visi žmonės, su kuriais dirbau ir žaidžiau, buvo geri mokytojai ir daug ko iš jų pasisėmiau. Mano krepšinio filosofija susideda iš visko, ką rinkau. Nėra taip, kad baigi žaidėjo karjerą ir tampi geru treneriu. Turi praeiti ir karštį, ir lietų. Aš esu dėkingas visiems, kurie manyje kažką įžvelgė ir kvietė dirbti kartu. Aš stengiausi padėti.

– Prieš keletą metų vyriausiojo trenerio postą siūlė Lenkijos krepšinio federacija, bet nesutikote. Juolab, kad tada jau buvo žinoma, jog 2009 m. čempionatas vyks būtent Lenkijoje – puiki proga sėkmingai pasirodyti. Kuo patrauklesnis latvių pasiūlymas? Read more �

 Nuo 2001 m. Kęstutis Kemzūra dirbo penkiuose keturių šalių krepšinio klubuose – Turkijoje, Lietuvoje, Rusijoje ir Italijoje. Naujasis Latvijos nacionalinės rinktinės treneris verčia naują karjeros puslapį, kuriam laikui palikdamas klubinį krepšinį. 

Per savo krepšininko karjerą Kęstutis Kemzūra rungtyniavo Kauno „Atleto”, „Šilutės”, Vilniaus „Lietuvos ryto”, Panevėžio „Kalnapilio”, vėliau „Semos”, ir Gmundeno „Swans” (Austrija) klubuose. Po paskutinio sezono Austrijoje K. Kemzūra ilgai gydėsi traumą, po to dar kartą trumpam grįžo į „Šilutę”, tačiau netrukus suprato, kad kūnas jau nebegali atlaikyti didelių krūvių. Nepaisant to, mintys apie karjeros pabaigą trisdešimtmečio krepšinininko negąsdino.

 „Galbūt pagelbėjo tai, kad visą karjerą stengiausi vesti užrašus, man tai buvo įdomu. Visuomet savo ateitį siejau su trenerio darbu, todėl tas pereinamasis periodas nebuvo sudėtingas. Žinau, kad artėjant karjeros pabaigai žaidėjams psichologiškai nebūna lengva – dar norisi sportuoti, bet reikia pasakyti, kad daugiau nebegali, nes tampi lėtesnis, prarandi ištvermę, bet mano atveju didelio psichologinio barjero nebuvo.”  Read more �