Tinginių šalies burtai, arba kada visuomenė ima sveikti?
trečiadienis, 1. balandis 2009
Lietuvos sveikatos programoje apie gyventojų fizinį aktyvumą užsimenama vienu sakiniu. Jis teigia, kad iki 2010 m. laisvalaikiu fiziškai pasyvių asmenų skaičių būtina sumažinti 30 proc. Dabar 2009-ieji, o per pastaruosius aštuonerius metus visuomenės fizinio aktyvumo rodikliai į gerąją pusę nepasikeitė nė per plauką.
Stiklinė, iki pusės pripildyta vandens – pustuštė ar puspilnė? Sakoma, kad pesimistai ją regi pustuštę, optimistai – puspilnę. Skaičiai, kuriais disponuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), matuodamas visuomenės fizinį aktyvumą, kaip tas vanduo stiklinėje – svyruoja ties 50 proc. riba. 2007 m. atlikto Lietuvos gyventojų požiūrio į kūno kultūros pratybas, sportą ir sportavimo įpročių tyrimo išvados skelbia, kad Lietuvoje fiziškai aktyvūs yra 48,4 proc. gyventojų (mankštinasi savarankiškai arba sportuoja organizuotai). Mažadaug kas antras iš tų, kuriems nuo 7 iki 80 metų. 2002 m. analogiško tyrimo rezultatai buvo panašūs – 47,6 proc. Kaip interpretuoti tokius duomenis? Ką akcentuoti – tai, kad kas antras žmogus sportuoja, ar kad kas antras net nesimankština?
Loading ...