Yra toks posakis: nerandi išeities iš padėties, pakeisk padėtį. Būtent tai daryti yra pasiruošę aklavietėje atsidūrę profesionalūs krepšinio klubai. Tiesa, dar nepramintu taku niekas nesiryžta žengti pirmieji.

Kaip žinia, profesionalius sporto klubus prislėgė nauja mokesčių našta.  Krepšinio klubų vadovai vidury sezono priversti sukti galvas iš kur gauti papildomus kelis šimtus tūkstančių litų, o futbolo klubai, besiruošdami naujam sezonui, sprendžia, kurias išlaidų eilutes reikėtų apkarpyti.

Šioje sumaištyje vis garsiau kalbama apie scenarijų, galinčiu klubams padėti išsisukti nuo vėzdo, kuriuo jiems virš galvos mosuoja valstybė: perleisti žaidėjus užsienio klubams, nuomos teisėmis susigąžinti juos atgal, o mokesčius, gerokai mažesnius, mokėti toms pačioms užsienio valstybėms.

Read more �

Idėja grįžti prie Alkoholio kontrolės įstatymo, kurio pataiso profesionaliems klubams smogė dar neprasidėjus ekonomikos krizei – reali ar utopinė?

TIES PRARAJA. Klubinė sistema Lietuvos sporte niekad nebuvo pasiekusi tokį išsivystymo lygį, jog nykštį būtų galima drąsiai kelti į viršų. Vis dėlto, situacija, į kurią profesionalų sportą stumia ekonominė krizė bei valdžios sprendimai, dar niekuomet nebuvo tokia beviltiška kaip dabar, o pasiūlymai, kaip iš jos išbristi, nesilieja kaip iš gausybės rago.

„Klubai atsidūrė ties prarajos riba”, „netrukus per šalį nusiris masinių sporto klubų bankrotų lavina”, – nieko kito ir negirdėti. Netgi šalies „sporto ministras” KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas viešai kalba apie tai, kad būtina imtis skubių priemonių, siekiant, kad privatūs krepšinio, futbolo, rankinio ir kitų sporto šakų klubai tiesiog nebūtų vienu ypu išparceliuoti.

DRAUDIMAS. Alkoholio kontrolės reklamos draudimai įsigaliojo dar prieš ekonominę krizę, apie kurią tuomet dar buvo kalbama su pašaipia šypsena, o ne su baime veide. Nepolizuojame įstatymo reikalingumo klausimu, tačiau faktas lieka faktu: alaus gamintojai iki alkoholio reklamos suvaržymų, įsigaliojusių 2008 m. sausio 1 dieną, buvo vieni dosniausių krepšinių klubų, bent jau didžiųjų, rėmėjai, o dabartis parodė, kad tie įstatymo projekto iniciatoriai, kurie tuomet aiškino, kad klubai be didesnio vargo ras naujų rėmėjų, buvo neteisūs.

Read more �

“Kur aš jį mačiau?”, – vis kartojo animacinio filmo apie Pažaduką veikėjai. Panašius žodžius girdėjau atlikdamas nedidelį eksperimentą: sostinės moksleiviams rodžiau nuotraukas, bandydamas išsiaiškinti, ar jie atpažįsta garsiausius Lietuvos sportininkus.

Apklausą atlikau Lietuvos vaikų ir jaunimo centre bei Gabijos gimnazijoje. 9-15 metų berniukams ir mergaitėms išdalinau anketas su 12 iškilių Lietuvos sportininkų nuotraukomis ir paprašiau po kiekviena iš jų parašyti sportininko pavardę, o jei nežino pavardės – bent vardą ar sporto šaką. Anketas grąžino 79 jaunieji respondentai – 57 berniukai ir 22 mergaitės.

Pasirinkau štai šiuos sportininkus: galiūną Žydrūną Savicką, imtynininką Mindaugą Mizgaitį, plaukiką Vytautą Janušaitį, sunkiaatletį Ramūną Vyšniauską, stalo tenisininkę Rūtą Paškauskienę, disko metiką Virgilijų Alekną, penkiakovininką Edviną Krungolcą, tenisininką Ričardą Berankį, buriuotoją Gintarę Volungevičiūtę, futbolininką Tomą Danilevičių, šaschmatininkę Viktoriją Čmilytę ir krepšininką Ramūną Šiškauską.

Read more �

5 priežastys, kodėl merginoms verta sportuoti:

1.

Merginoms, kurios sportuoja, geriau sekasi mokslai. Atrodytų, kad turėtų būti priešingai, juk sportas suryja laiką, kurį būtų galima paskirti mokslams, tačiau amerikiečių atlikti tyrimai rodo, kad sportuojančios merginos atsakingiau žiūri į mokslą ir aukštąjį išsilavinimą įgyja dažniau nei tos, kurios nesportuoja. Sportas lavina mąstymą, atmintį, koncentraciją, kas suteikia pranašumą ne tik sporto aikštelėse, bet ir klasėse pamokų metu.

2.

Sportuojančios merginos įgauna komandinio darbo ir tikslo siekimo įgūdžių. Sporto teikiama nauda išeina už mokyklos ir sporto aikštelės ribų. Darbas su treneriais, specialistais ir komandos draugais, įdedamas siekiant pergalės ir užsibrėžtų tikslų, yra puiki patirtis reikalinga „realiame pasaulyje”, kur sugebėjimas rasti kalbą su skirtingais žmonėmis yra vienas svarbiausių faktorių į sėkmę. Ilgą laiką vadovaujančius postus įvairiose organizacijose užėmė kone tik vyrai, ir siekti šių tikslų jiems padėdavo įgūdžiai, įgyti atstovaujant įvairioms sporto komandoms. Neatsitiktinumas, kad vis aktyviau merginoms įsitraukiant į sportinę veiklą, netrukus vadovaujančiuose postuose sparčiai ėmė daugėti ir dailiosios lyties atstovių.

Read more �

2009-ieji – Jaučio metai. Kokie jie bus Lietuvos sportui? Krizės alsavimą pajuto visi – sporto renginių organizatoriai, profesionalūs klubai, sportininkai, sporto specialistai, bazių statytojai, sporto žiniasklaida ir kt. Bet juk ne veltui sakoma: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera”. Ar iš tiesų?

Išliks tik kokybiški renginiai

Tuo, kad vis sunkiau tapo tartis su privačiais rėmėjais, sporto renginių organizatoriai pradėjo skųstis dar praėjusių metų vidury. Iškilo sunkumų net siekiant gauti pinigus, dėl kurių buvo susitarta gerokai anksčiau ir kurie jau buvo įtraukti į renginio sąmatą. Tada girdėti pavieniai nuogąstavimai dabar skamba kaip darnus choras.

Sporto renginių organizatoriai prognozuoja, jog 2009 m. ženkliai sumažės vienadienių, naujai užgimstančių projektų, o išliks tradicijas ir visuotinio pripažinimo jau sulaukę renginiai.

Read more �