Sportskeleton.com

 

2009-ieji – Jaučio metai. Kokie jie bus Lietuvos sportui? Krizės alsavimą pajuto visi – sporto renginių organizatoriai, profesionalūs klubai, sportininkai, sporto specialistai, bazių statytojai, sporto žiniasklaida ir kt. Bet juk ne veltui sakoma: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera”. Ar iš tiesų?

Išliks tik kokybiški renginiai

Tuo, kad vis sunkiau tapo tartis su privačiais rėmėjais, sporto renginių organizatoriai pradėjo skųstis dar praėjusių metų vidury. Iškilo sunkumų net siekiant gauti pinigus, dėl kurių buvo susitarta gerokai anksčiau ir kurie jau buvo įtraukti į renginio sąmatą. Tada girdėti pavieniai nuogąstavimai dabar skamba kaip darnus choras.

Sporto renginių organizatoriai prognozuoja, jog 2009 m. ženkliai sumažės vienadienių, naujai užgimstančių projektų, o išliks tradicijas ir visuotinio pripažinimo jau sulaukę renginiai.

„Metai sporto renginių organizatoriams bus labai sunkūs”, – teigia Vytautas Lučinskas, sporto ir sveikatingumo renginių organizavimo firmos „Sportbalt” direktorius, pabrėždamas, kad ne tik privatūs rėmėjai, bet biudžetinės organizacijos nusiteikę ženkliai riboti sporto ir kultūros renginiams skiriamas lėšas. „Daugelis gal ir galėtų padėti, bet esant tokiai ekonominei situacijai atsiranda puiki proga neduoti, ir ja bus naudojamasi”, – šypteli V. Lučinskas.

„Manau, renginių sumažės, jie atsisijos. Liks tie, kurie yra pripažsįtami, kurie yra įdomūs verslo žmonėms. Išliks kokybiškesni renginiai, kurie yra patrauklesni reklamos požiūriu. Galbūt renginių išties buvo savotiškai per daug, nors vis dėlto – būtent nuo renginių prasideda masinio sporto judėjimas”, – teigė „Sportbalt” direktorius.

Sveikatingumo šventę „Išlikime sveiki”, taurės „Adidas” 10 km bėgimo varžybas ir kitus masinius renginius organizuojantis V. Lučinskas tikina, kad „Sportbalt” kolkas jokių savo idėjų neatsisako, tačiau pripažįsta, kad pirmi keli metų mėnesiai parodys, kokios tendencijos vyraus ir kuriuos renginius iš kalendoriaus vis dėlto teks išbraukti.

Svarbiausia, kad nenutrūktų tradicijos

Asociacijos „Sportas visiems” generalinis sekretorius Algimantas Jucevičius taip pat pripažįsta, kad mažėjančios finansinės galimybės asociacijos neprivers atsisakyti savo idėjų, tačiau sutinka, kad neigiamų pasekmių nepavyks išvengti.

„Mes ketiname, kaip ir planavę, organizuoti visus tradicinius „Sportas visiems” renginius, tačiau viską darysime kukliau, paprasčiau. Kai buvo galimybės, buvo noras puošniau, gražiau padaryti, bet tai nėra būtina. Aišku, visi turime suprasti ir įvertinti situaciją, ir būtų tikrai nekulku organizuoti kažką labai puošnaus, kai žmonės apie duoną tekalba. Detaliau finansavimo klausimai bus sprendžiami artimiausią mėnesį, tačiau idėjų mes neatsisakome. Manau, kad nėra prasmės sėti nerimą, juk viską tą patį galima padaryti, tik kukliau, pavyzdžiui, išdalinti mažiau suvenyrų. Svarbiausia, kad nenutrūktų tradicijos”, – teigia A. Jucevičius.

Pasak jo, užgriuvę finansiniai sunkumai renginių organizatorius gali paskatinti kooperuotis, įgyvendinant bendras idėjas ir organizuojant bendrus renginius. „Tokie dalykai sutelkia. Ko gero, nebus geriau, jei kiekvienas trauksim antklodę ant savęs”, – sakė A. Jucevičius. Apskritai A. Jucevičius krizės grėsmes masiniam sportui linkęs vertinti remdamasis liaudies išmintimi: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.”

„Galbūt masiniam sportui, sveikatingumo puoselėjimui ekonominė krizė išeis į naudą – žmonės mažiau važinės, daugiau judės. Galbūt rečiau vyks atostogauti į užsienį, o daugiau laiko ilsėdamiesi, įskaitant ir aktyvų poilsį, praleis Lietuvoje. Juk masinio sporto seniūnijose judėjimas ir yra paremtas tuo, kad žmonės aktyviai ilsėtųsi aplinkoje, kurioje gyvena”, – kalbėjo A. Jucevičius.

Jis jau turi pavyzdį, įrodantį, kad ilsėtis aktyviai finansinės krizės netrukdo: taip dar nebuvo, kad jau pats pirmasis „Snaigės žygis” (juos žiemos savaitgaliais kasmet organizuoja A. Jucevičiaus vadovaujama Keliautojų sąjunga) sutrauktų beveik 700 slidinėjimo ir poilsio gamtoje mylėtojų. „Pritrūkome arbatos, lipdukų, bet juk žmonių šypsenos iš veidų nedingo”, – prisiminė A. Jucevičius.

„Niekas kitas taip nepakelia nuotaikos kaip pabuvimas gamtoje. Galbūt pabrangs paslaugos sveikatingumo klubuose, galbūt daugiau teks mokėti už salių nuomą, bet sportuoti gamtoje išliks taip pat pigu – nemokama. Visad sakiau, kad pats didžiausias mūsų stadionas yra gamta”, – teigia A. Jucevičius, tikintis, kad aktyvus poilsis gamtoje gali pakelti žmonių nuotaiką krizės laikotarpiu.

Kiek didesnį nerimą A. Jucevičiui kelia tik tai, kad šiemet pasisekimo gali nesulaukti išvyka į kalnus, kurias Keliautojų sąjunga organizuoja kiekvieną vasarą. „Dabar jau yra užsiregisteravę apie 160 norinčiųjų, tačiau daug kas gali pasikeisti, pavyzdžiui, pabrangs bilietai, žmonės apsispręs pataupyti ir pan.”, – sakė A. Jucevičius.

Tikslas – užbaigti tai, kas pradėta

Bazių plėtra, neskaitant keleto rezonansinių pavyzdžių, pastaraisiais metais spėjo įgauti šiokį tokį pagreitį. Išdygo Šiaulių arena, Panevėžyje pastatytas dviračių trekas, Kaune duris atvėrė futbolo, Vilniuje – teniso akademija, dygo golfo laukai, universalios aikštelės prie mokyklų. Nors gerokai pavėluotai, situacija ėmė taisytis. Kaip bus šiemet?

„Sudėtingas klausimas, – atsiduso Mykolas Kačkanas, KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas bazių ir investicijų klausimu, tačiau pesimistinius debesis netrukus ėmė sklaidyti.

Taupymo vajus, be abejo, palies ir brangiausius projektus, ir mažesnių sporto bazių statybą rajonuose. Teko atsisakyti sporto kompleksų statybos Jonavoje, Šilalėje, kituose miestuose, tačiau buvo apkarptyti ir tokių svarbių objektų, kaip Olimpinis sportininkų rengimo ir reabilitacijos centras Druskininkuose, biudžetai.

„Bus sunkūs metai, bet bazių plėtra nesustos. Tai svarbiausia. Be abejo, tikėjomės, kad 2009 m. labiau galėsime pajudėti į priekį, bet reikia vertinti situaciją ir džiaugtis tuo, ką turime. Verkšlenimas nepadės”, – teigė M. Kačkanas.”

Mažiausiai nuskriausti bus prioritetiniais laikomi objektai, susiję su 2011 m. Europos krepšinio čempionatu. Jų statyba neturėtų ne tik sustoti, bet ir sulėtėti. Kauno arenai pagal Valstybės investicijų programą (VIP) numatyta skirti 17 mln. litų, dar 50 mln. litų planuojama gauti iš Europos struktūrinių fondų. Alytaus sporto rūmų rekonstrukcijos darbams pagal VIP numatoma atseiktėti 5 mln. litų. Tiek pat planuojama skirti Klaipėdos arenos statybai, klaipėdiečiai prisidurs ir iš Europos struktūrinių fondų. Visi šie projektai, įsitikinęs M. Kačkanas, į priekį turėtų judėti nepaisant ekonominių sukrėtimų.

Kiek kitokia situacija su svarbiausiu Lietuvos sporto statiniu – Nacionaliniu stadionu Vilniuje. 2009 m. biudžete „amžiaus statyboms” tęsti numatyta 19 mln. litų, nors, pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Paluck, poreikis yra beveik dešimt kartų didesnis. Nepaisant to, M. Kačkanas siūlo žvelgti į teigiamą pusę.

„Be abejo, 19 mln. litų – maža suma, tačiau mus džiugina tai, kad stadionas nėra konservuojamas. Už skirtas lėšas šiemet bus galima atlikti betonavimo darbus, o juos užbaigus, darbus bus galima tęsti kitąmet”, – sakė M. Kačkanas.

M. Kačkanas apgailestauja, kad Olimpinis sportininkų rengimo ir reabilitacijos centro Druskininkuose 2009 m. biudžetas taip pat buvo sumažintas (4 mln. litų), mat, pasak jo, ši bazė yra itin svarbi, sprendžiant nacionalinių rinktinių pasiruošimo varžyboms problemas, tad statybos darbus norėtųsi baigti kuo greičiau. Ratnyčios pašonėje įsikursiančiame centre jau pakloti salės pamatai, šiuo metu atliekami mūro darbai ir, pasak M. Kačkano, statyba bent kol kas vyksta visu pajėgumu.

Pasak M. Kačkano, kriziniais metais bus laikomasi tokios strategijos – stengtis užbaigti senus, bet neužsiversti naujais projektais. „Naujų objektų statybų tikrai sumažės, tą diktuoja krizinė situacija šalyje. Su finansų ministerija aptarėme, kad geriau užbaigti jau pradėtus objektus ir tik po to galvoti apie naujus. Jeigu pradėsime daug naujų projektų, o nebaigsime senų, prieisime prie situacijos, kai lėšos bus išleistos, o sportuoti vistiek nebus kur. Norisi kuo greičiau pabaigti ir atiduoti naudoti, nes statybos brangsta, be to, užsitęsus darbams blogėja kokybė”, – kalbėjo M. Kačkanas.

Šiemet planuojama užbaigti Utenos sporto kompleksą, kuriame bus įrengta universali 2 500 vietų salė, bus tęsiamos sporto kompleksų statybos Garliavoje, Prienuose, užbaigti rekonstrukcijos darbai Biržų ir Kupiškio stadionuose. Bus tęsiamas universalių dirbtinės dangos aikštelių įrengimo rajonų centruose projektas, kuriam, kaip ir pernai, iš biudžeto skirta 1,1 mln. litų.

Laukia pergalių badas?

Sporto pergalės 2009 m. bus itin laukiamos. Ypač jų tikėtis turėtų politikai ir valdininkai, nes sporto laimėjimai gali pakelti visuomenės ūpą, ekonominei krizei ir naujai mokesčių naštai vis labiau spaudžiant paprastą žmogų. Jie tikrai pamirštų daugelį savo rūpesčių ir bent trumpam nustotų keiksnoti valdžią, jei, pavyzdžiui, krepšinio rinktinė iš Europos čempionato Lenkijoje grįžtų su medaliais.

Futbolo rinktinės pergalės sumažintų kartėlį dėl stringančių milijoninių įplaukų, reikalingų sprendžiant Nacionalinio stadiono klausimą, o Virgilijaus Aleknos po ketverių metų pertraukos iškovotas pasaulio čempionato auksas tautai bent akimirkai grąžintų valdžios sprendimų slopinamą pasididžiavimo savimi jausmą.

Vis dėlto net ir pergalių ekonominės krizės laikotarpiu gali pristigti. Jose Couceiro sensacingai sėkmingai debiutavo Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio poste, o Lietuva metams baigiantis įsitvirtino pasaulio čempionato atrankos 7 grupės antroje vietoje. Tačiau pratęsti pergalių seriją visuomet sunkiau nei ją pradėti. Juolab kad tik pasikeitus treneriams komanda paprastai visuomet išgyvena emocinį pakilimą, o vėliau viskas stoja į savo vietas.

Bronza nespindi – taip V. Alekna „džiaugėsi” Pekino olimpinių žaidynių medaliu. Klausimai apie karjeros pabaigą 37 metų legvaatlečiui buvo žeriami it žirniai, tačiau V. Alekna išliko ramus: „Vis dar noriu aukso”. Tačiau taip V. Alekna kalbėjo ir belaukdamas Pekino olimpinių žaidynių – po pasaulio čempionato Osakoje, kur mūsiškis liko be medalio. Tiesa tokia: estas Gertas Kunteris šiandien yra geriausias disko metikas pasaulyje, tad auksas, apie kurį vis dar kalba V. Alekna, estui, panašu, lengviau pasiekiamas.

Pekine sužibėję penkiakovininkų Edvino Krungolco ir Andrejaus Zadneprovskio taip pat laukia nenuspėjami metai. Apie karjeros pabaigą jie nekalba ir intensyviai ruošiasi naujam sezonui. Vis dėlto – nerimauti yra dėl ko. Modifikuojamos šiuolaikinės penkiakovės taisyklės, o kai tai vyksta, daugiau problemų iškyla vyresnės kartos sportininkams. Nors E. Krungolcas ir A. Zadneprovskis tikina bandysią prisitaikyti prie pakeitimų, gali pasirodyti, kad tai padaryti nebus taip lengva, kaip atrodė, ir neliks nieko kito kaip baigti įspūdingomis pergalėmis paženklintą karjerą.

Vasarą dėmesio centre bus krepšinis. Lietuvos sirgaliai plūs į kaimyninę Lenkiją, ir, tarsi 2003 m. Švedijoje, mūsų krepšininkams tai bus puiki galimybė pasijausti lyg žaistų namų arenose. Vis dėlto nerimo ženklai išryškės dar gerokai iki Europos čempionato. Darius Songaila ir Ramūnas Šiškauskas jau paskelbė pasitraukiantys iš komandos, Šarūnas Jasikevičius neigiamo atsakymo kol kas neduoda, tačiau jis, ko gero, priklausys nuo to, ar rinktinėje pasirodys labai artimas Šaro bičiulis Žydrūnas Ilgauskas. Pastarasis jau pareiškė, kad tokia galimybė beveik lygi nuliui.

Galbūt nudžiugins buriuotojos Gintarės Volungevičiūtės ar dviratininkių startai, galbūt itin sėkmingi bus graikų-romėnų imtynininkų pasirodymai Europos čempionate, kuris vyks Vilniuje, tačiau svarbiausia – krepšinio vasara – grasina skaudžiai nuvilti.

Sportininkams – mažesnis spaudimas

Apie nuosaikesnius metus pasaulio ir Europos arenose kalba ir šalies sporto vadovai, olimpiečiams didelių tikslų šiemet nė nekeliantys. Priežastis paprasta: tai pirmieji olimpinio ciklo metai. Kelti meistriškumą – toks uždavinys suformuluotas dar nepatvirtintoje 2009 m. olimpinėje programoje. Veteranams artimiausias sezonas – gera proga išsigydyti traumas, jaunesniems sportininkams – puikus metas didesnį dėmesį skirti darbui treniruotėse nei važinėjimui iš varžybų į varžybas, taip renkant reitingo taškus.

Per kitus kelis metus svarbiausia yra pasiruošti atrankai dėl olimpinių kelialapių, kuri užvirs trečiaisiais ir ketvirtaisiais ciklo metais. Kitaip tariant, šiais metais – jokio spaudimo „iš viršaus”. LTOK generalinio direktoriaus pavaduotojas Kazys Steponavičius tokį planą vadina „sistemingu pasirengimu Londono olimpinėms žaidynėms”. Kita vertus, mažesnė atsakomybė galbūt kaip tik padės sportininkams pasiekti aukštus rezultatus?

Dar vienas svarbus dalykas – pasikeitusi stipendijų skyrimo tvarka, kuri taip pat sumažins spaudimą sportininkams žūtbūt pasiekti aukštą rezultatą, kad už tai gautų didesnę stipendiją. Būtent pasirodymai svarbiausiose varžybose praėjusį olimpinį ciklą lemdavo stipendijų dydį. Nors mokesčių pakeitimai įvėlė papildomos sumaišties ir kol kas ne visi niuansai dėl stipendijų mokėjimų yra aiškūs, jau dabar žinoma, kad stipendijos bus skaičiuojamos pagal praėjusio ciklo rezultatus, be abejo, pirmiausia atsižvelgiant į pasirodymą Pekino olimpinėse žaidynėse.

Galima teigti, kad krizė užslinko LTOK ir olimpiečiams pačiu tinkamiausiu metu. Sporto organizacijų biudžetai bus karpomi, pavyzdžiui, LOSC biudžetas preliminariais skaičiavimais turėtų sumažėti 9 proc., ir nėra geresnio laiko pataupyti kaip pirmaisiais olimpinio ciklo metais.

K. Steponavičius teigia, kad bus tariamasi su rinktinių treneriais, kaip tą padaryti, kad kuo mažiau nukentėtų mokomasis procesas. Greičiausiai tai bus daroma stovyklų ir mažiau svarbių varžybų sąskaita, tai yra, sumažės išvykų į užsienį, dažniau nei anksčiau stovyklos bus rengiamos pačioje Lietuvoje. „Pasiruošimas dėl to nenukentės, tai nebus radikalūs, o mokomąjį procesą tik šiek tiek koreguojantys pakeitimai”, – teigė K. Steponavičius, užsimindamas, kad 8-16 vietas Pekine užėmusių sportininkų taupymas neturėtų paliesti. K. Steponavičiui šiek tiek baiminasi, kad gali nukentėti jauni sportininkai, kuriuos remia savivaldybės, šiemet į pagalbą gabiems sportininkams galinčios pažiūrėti atsainiau.

„Nepaisant visko, sėti panikos neverta. Situacija bet kokiu atveju geresnė nei buvo po Atėnų olimpinių žaidynių. Net ir apkarpius biudžetą, sportininkų mokomajam darbui turime daugiau lėšų nei tuomet”, – teigė K. Steponavičius.