2009 m. sporto kalendoriuje – ir laukiamos, ir nepageidajamos varžybos. Svarbiausių tarptautinių sporto renginių Lietuvoje plane – septynių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai.

Europos žolės riedulio merginų U-21 uždarų patalpų čempionatas, Europos imtynių čempionatas, pasaulio ledo ritulio vyrų I diviziono A grupės čempionatas, Europos jaunių ir jaunimo sambo imtynių čempionatas, pasaulio akrobatinio skraidymo lėktuvų kategorijos JAK-52 čempionatas, Europos motociklų sporto Nacijų taurės komandinės varžybos ir Europos lengvosios atletikos U-23 čempionatas – svarbiausios tarptautinės varžybos, numatytos 2009 m. Lietuvos sporto kalendoriuje.

Skaičiuojama, kad bendras šių renginių biudžetas turėtų viršyti 12 mln. litų. Organizatoriai tikisi, kad bent ketvirtadalį jų padengs valstybė. Tuo tarpu KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas nežino, ar varžybų gausa reikia džiaugtis – juk laukia finasiškai sunkūs metai…

 Visų renginių sąmatos – preliminarios, dar nepatvirtintos. Sumos, kurių prašoma Sporto departamento, organizatorių dar nepasiekė, ir, kaip teigia R. Vaiginas, neaišku, ar pasieks. „Programai pritarta, duotas sutikimas finansuoti iš dalies, tačiau kokia suma iš prašomų beveik 3 mln. bus skirta paremti septynių čempionatų organizavimui, paaiškės, kai bus patikslintas kitų metų biudžetas. Bet kokiu atveju stengsimės, kad ta parama būtų skirta ir iš Kūno kultūrai ir sporto rėmimo fondo, o ne lėšų, kurias departamentas gauna programoms finansuoti”, – teigė R. Vaiginas.

KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas pabrėžia, kad 2009 metai – ne pats geriausias metas Lietuvoje organizuoti tarptautines varžybas ir federacijos tai žinojo.

„Mūsų federacijos stengiasi dalyvauti kuo daugiau varžybų, dėl to mes priekaištaujame federacijoms. Viskas atsiremia į pagrindinę problemą – finansavimą. Nepamatuotai stengiamasi dalyvauti visose varžybose, nors mes prašome atsirinkti prioritetines. Valstybė nėra tokia turtinga, kad visų sporto šakų visas rinktines – pradedant vaikais, baigiant saugusiais – galėtume siųsti į visas varžybas. Deja, federacijos nekreipia dėmesio į šį mūsų pageidavimą”, – kalbėjo R. Vaiginas.

„Nenuostabu, kad neatkreipė dėmesio ir į kitą prašymą. Žinome, kad 2009 m. minime Lietuvos vardo tūkstantmetį. Bus pilna renginių, kurie valstybei taps didele finansinė našta. Tai ne tik sporto renginiai, bet ir kultūriniai, taip pat objektų perengimas, miestų papuošimas. Be to, 2009 m. vyks pasaulio lietuvių žaidynės. Federacijų buvo prašyta – 2009 metams nesikvieskite jokių čempionatų į Lietuvą, bet kaip matome – kitąmet atkeliauja septyni Europos ir pasaulio čempionatai. Mūsų tai nedžiugina.

Maža to, dėl kai kurių organizavimo su KKSD iš anksto nė nebuvo tartasi, tačiau dabar prašoma pinigų. Aišku, buvo galima pasielgti drastiškai ir priimti poziciją, kad departamentas nepritaria nė vienam renginiui – vežkite, bet valstybės paramos nesitikėkite. Kai kurios federacijos su departamentu derino iš anksto, informavo, todėl buvo toms varžyboms pritarta, tačiau kitos federacijos, pavyzdžiui, motociklų sporto, sambo ar akrobatinio skraidymo, nieko su KKSD nederino, buvome, galima sakyti, pastatyti prieš faktą. Tokie dalykai dažnai nutinka, ne tik šiemet. Pasako, kad pasikvietė ir prašo pinigų. Kol kas gana tolerantiškai į tai žiūrime, nes prašomos sumos nėra labai didelės, bet mūsų pozicija griežtės ir ateityje su tokiais dalykais nebus taikstomasi.

Blogybė yra ta, kad nėra finansų. Jei būtų, džiaugtumėmės, kad į Lietuvą važiuoja sportininkai ir per čempionatus šalis pristatoma pasauliui, be to, atnešama finansinė nauda miestams. Tačiau organizavimas reikalauja didelių lėšų, ir tikimasi, kad didžioji dalis pinigų turi būti skiriama iš biudžeto. Aišku, yra tokių renginių, pavyzdžiui, lengvosios atletikos čempionatas, kurio biudžetas yra apie 5,5 mln., o prašoma tik 500 tūkst., tačiau būna ir tokių atvejų, kai prašoma finansuoti kone šimtu procentų. Nesame prieš, bet reikia į galimybes reikia žiūrėti realiai.

Be abejo, tie renginiai turi vykti, ir, kiek galime, prisidėsime, bet negalime garantuoti, kad skirsime tas suma, kurių prašoma. Toms federacijoms, kurios derino iš anksto – ledo ritulio, imtynių, lengvosios atletikos – mes, be abejo, tas sumas privalome skirti, juolab kad tai išties labai rimti renginiai. Nesakome, kad kitiems neskirsime, nes mums svarbu, kad ir jų organizacija būtų aukšto lygio”, – teigė KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas R. Vaiginas.

Jis pridūrė, kad čempionatų sąmatas vertėtų dar peržiūrėti, nes, pasak R. Vaigino, federacijos prisidengdamos čempionatų organizavimu neretai bando spręsti ir kitas problemas – sutvarkyti bazę, įsigyti inventoriaus. „Tai nėra blogai, bet reikia įvertinti situaciją. Žinome, kaip sunkiai šiemet renkamas biudžetas, prognozės kitiems metams tikrai liūdnos, nors paskutinius 3-4 metus sporto finansavimo kreivė buvo kylanti – pavyzdžiui, federacijų programoms finansuoti 2005 m. buvo skirta 8 mln. litų, o šiems metams – jau 13 mln. litų”, – teigė R. Vaiginas. Spėjama, kad sporto biudžetas kitąmet mažės 5 proc.

Be abejo, dar vienas nemalonus dalykas – pasaulinė finansinė krizė, kurią spėjo pajusti bei neabejotinai dar pajus ir sporto sektorius. Varžybų organizatoriai vis garsiau kalba, kad dialogas su rėmėjais šiuo periodu yra itin sunkus. Tą gerai žino ir Lietuvos tradicinio karatė asociacijos prezidentas Giedrius Dranevičius. Būtent Vilniuje antrąjį spalio savaitgalį vyko tradicinio karatė pasaulio čempionatas.

„Prieš dvejus metus, kai pradėjome organizuoti renginį, patys rėmėjai mūsų ieškojo. Daug kas buvo sutarta, tačiau  prasidėjus pasaulinei finansų krizei, nemažai rėmėjų savo planų atsisakė. Buvo pakankamai sunku, teko pasitelkti fantaziją, kad šios iškilusios problemos nesutrukdytų surengti aukšto lygio čempionato”, – sakė G. Dranevčius.

 

IMTYNĖS

Kas? Europos suaugusiųjų (moterų, laisvųjų ir graikų-romėnų imtynių) čempionatas

Kur? Vilniuje, „Sportimos” arenoje

Kada? Kovo 29-balandžio 4 d.

Sprendimas. Pagal Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) taisykles, tokio masto renginio, kaip Europos čempionatas, organizatorius turi paaiškėti iki varžybų likus ne mažiau nei dvejiems metams. Sprendimą, kad 2009 m. Europos suaugusiųjų čempionatas keliauja į Lietuvą FILA priėmė tik šių metų pavasarį – iki varžybų likus mažiau nė metams. Maža to, sutartį dėl čempionato vykdymo Vilniuje federacija su FILA pasirašė tik spalio 3-5 dienomis Šveicarijoje vykusiame kongrese.

Lietuvos imtynių federacijos generalinis sekretorius Paulius Daumantas pripažįsta, kad delsimas sutrukdė organizacinį darbą, mat kol FILA nebuvo sudėjusi parašų, federacija negalėjo pasirašinėti jokių sutarčių su renginio partneriais ir rėmėjais. P. Daumantas sako suprantąs, kad metai tarptautinei federacijai buvo išties įtempti. Iš pradžių – olimpinės atrankos turnyrai, po to – olimpinės žaidynės, tad normalu, kad 2009 m. Europos čempionato klausimas kiek nusikėlė.

Vieta. Bene didžiausia problema, rengiantis čempionatui – turimų salių trūkumai. „Vilniuje neturėjome ir dabar, galima sakyti, neturime salės, kuri atitiktų visus mūsų pageidavimus. Galiausiai iš visų variantų, kurių turėjome tris – „Siemens” arena, Ledo rūmai ir „Sportima”, išsirinkome „Sportimą”, nors visos trys kuo nors netiko”, – sakė P. Daumantas.

„Siemens” – didelė, žiūrovams patogi arena, tačiau šalia nebūtų jokio ploto apšilimo kilimams patiesti, o jų privalo būti bent trys. 2005 m. „Siemens” arenoje vyko pasaulio jaunimo U-18 imtynių čempionatas, tačiau tuomet šalia esanti „Lietuvos ryto” arena tik buvo statoma. Nebuvo dar nei parketas išklotas, nei įrengimai sumontuoti, todėl šeimininkai organizatoriams geranoriškai leido pasinaudoti patalpa, dabar tai, kai arena visiškai funkcionuoja, vargu, ar būtų įmanoma.

Pagrindinė Ledo rūmų problema, be abejo, – ledas. Vietos apšilimo salei būtų, bet reiktų ištirpinti ledą. Technologiškai žinoma, kaip tai daryti, tačiau federacijai niekas negalėjo pasakyti, nei kiek laiko reikės tam padaryti, nei kiek kainuos.

„Sportimoje”, lyginant su situacija 2005 m., yra pasikeitimų – paklota nauja, brangiai kainavusi danga, ant kurios negalima statyti kietų daiktų. Tai – kliūtis, mat organizatoriai norėtų atsivežti papildomas tribūnas, nes viso stadiono plotas nebūtų reikalingas, taip pat pakylą ir kitus dalykus. Galiausiai pasirinkta „Sportima”, nusprendus ant dirbtinės žolės tiesti kietą ištisinį pagrindą, ant kurio būtų galima statyti kietus daiktus. Pasak P. Daumanto, tai papildomos lėšos ir vargas, tačiau po „Sportimos” stogu daug erdvės, kurioje galima rengti tokį čempionatą, kokį tik įsivaizduoji. Be to, „Sportimoje” prieš keletą metų buvo užbaigti visi planuoti įrengti persirengimo kambariai.

Kilimai. Vienas iš griežčiausių FILA reikalavimų – varžyboms naudojami kilimai turi būti ne senesni nei metai. Tokių Lietuvoje nėra. Paskutinį kartą federacija imtynių kilimus įsigijo 2005 m. Tiesa, trys naujutėliai kilimai jau yra užsakyti ir jų laukiama Lietuvoje. Sportininkų apšilimui bus naudojami 3-4 senesni kilimai.

Pinigai. Už leidimą dalyvauti konkurse federacija turėjo sumokėti 500 Šveicarijos frankų (apie 1 200 litų), o 40 tūkst. Šveicarijos frankų (apie 88 tūkst. litų) – suma, kurią privaloma sumokėti, gavus teisę organizuoti Europos čempionatą. Preliminari čempionato sąmata – beveik 1,4 mln. litų.

Klausimas, ar čempionatas organizatoriams gali būti finansiškai naudingas, P. Daumantui kelia šypseną: „Mums svarbiausia – neįlįsti į skolas. Uždirbti iš imtynių čempionato Lietuvoje – utopija. Kita vertus, niekuomet Lietuvoje neturėjome suaugusiųjų čempionato. Buvo jaunių ir jaunimo, todėl normalu, kad tąsyk susidomėjimas buvo mažesnis. Dabar – suaugusiųjų čempionatas, be to, – visų trijų sporto šakų iškart”, – sakė P. Daumantas.

Dalyviai. Pagal FILA reikalavimus, salė, kurioje vyksta Europos čempionato kovos, turi talpinti apie 5 tūkst. žmonių, įskaitant ne tik žiūrovus, bet ir pačius sportininkus, delegacijų narius, organizatorius ir t. t. Pasak P. Daumanto, jei per dieną varžybas aplankytų 2 000 žiūrovų – būtų gerai. „Nebūtų ypatingas skaičius, tačiau būtų neblogai”, – sakė P. Daumantas. Jis įsitikinęs, kad mažiausiai 1 tūkst. žiūrovų per dieną ir maždaug 6 tūkst. renginio metu tikrai apsilankys. „Kalbu apie žiūrovus, kurie pirks bilietus, o jei dar pakviesime moksleivius, tai mes tikrai darysime, bus dar daugiau”, – teigė organizatorius.

Čempionate, tikimasi, dalyvaus maždaug 40 valstybių sportininkai. Įskaitant trenerius, vadovus, kitus atstovus, bendrą graikų-romėnų delegaciją turėtų sudaryti apie 450 žmonių, laisvųjų imtynių – apie 400, moterų – apie 250. Pagrindinis čempionato viešbutis turėtų būti „Panorama”.

Žiūrovai. 2002 ir 2005 m. LIF organizuoti jaunučių ir jaunimo čempionatai didelio žiūrovų dėmesio nesulaukė, tačiau tuomet varžybos vyko nedėkingu laiku – vasarą. Šįkart vyks pavasarį, kai žmonės dar neskuba atostogauti ir neišvažinėja į sodus ar daržus. Be abejo, daugiausia užsienio žiūrovų tikimasi sulaukti iš kaimyninių valstybių – Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, nemažai turėtų atvykti vokiečių, suomių. Spėjama – maždaug po 20-30 imtynių gerbėjų iš šių šalių.

TV. Federacija veda derybas su LTV dėl galimybių transliuoti varžybas. P. Daumantas sako, kad derybos kol kas sėkmingos. „Mus domina rėmėjai, norime, kad transliuotų ir remtų, o nebūtų tas Lietuvoje populiarus atvejis, kai už tai, kad transliuotų, turi susimokėti pats”, – pridūrė vienas iš federacijos vadovų.

„Labiau nei olimpinės žaidynės imtynių, ko gero, niekas neišpopuliarins. Medaliai ir žiūrimumas yra svarbiausi dalykai. Kai daug žmonių mato sportininką laimintį olimpinį medalį, nieko geriau nesugalvosi. Be abejo, populiarinimo prasme šis Europos čempionatas – žingsnis į priekį, nors 2005 m. taip pat to tikėjomės, bet likome nusivylę. Tiesa, tai buvo jaunimo čempionatas. Dabar tikimės, kad po olimpinių metų žmonės bus pasiilgę renginių, juolab kad Lietuvoje ne dažnai vyksta bet kurių sporto šakų suaugusiųjų čempionatai”, – kalbėjo P. Daumantas.

 

LEDO RITULYS

Kas? Pasaulio vyrų I diviziono A grupės čempionatas

Kur? Vilniuje, „Siemens” arenoje

Kada? Balandžio 11-17 d.

Sprendimas. Organizuoti čempionatą Lietuva kandidatavo penktus metus ir galiausiai šią teisę laimėjo, nurungdama Kazachstaną ir Kroatiją. Beje, kovodama dėl čempionato organizavimo 2008 m. Lietuva tik vienu balsu pralaimėjo Japonijai. „Dėl to šiemet penkios Europos komandos sukorė didelį kelią, nors tuos pinigus buvo galima skirti sporto šakos plėtojimui. Deja, į tai niekas nekreipia dėmesio. Ypatingų kriterijų nėra, tiesiog vyksta tam tikri užkulisiniai žaidimai”, – teigė federacijos generalinis sekretorius Gintautas Kuneikis.

Vieta. Lietuvoje, įskaitant ir Kauną bei Elektrėnus, nėra ledo arenos, kurioje galėtų vykti I diviziono čempionatas. „Siemens” arena – ideali vieta, bet joje nėra ledo… Įrengti ledo aikštelę užtenka 2-3 dienų, tačiau problemos dvi: bortai, kurių Lietuvoje negamina, ir šaldymo įranga su ledo mašina, kurias reikia nuomotis. Būtent šioms reikmėms R. Čiupailos vadovaujama Kūno kultūros ir sporto komisija yra numačiusi skirti lėšas. Nors jos organizatorius pasieks tik po Naujųjų, užsakyti pagaminti bortus, kurie po čempionato liks Vilniuje, federacija ketina artimiausiomis dienomis.

TV. Visos reklamos teisės Tarptautinės ledo ritulio federacijos rengiamose varžybose priklauso „Infront” kompanijai, kurios letena spaus ir čempionato Vilniuje organizavimą. Nė viena reklama arenoje negalės būti demonstruojama be „Infront” žinios, manoma, kad vietinėms firmoms bus palikti vos 6-7 stendai. Ši kompnija rūpinasi ne tik rėmėjų paieška, bet ir TV transliacijomis. „Infront” atvežta TV kompanija filmuos varžybas ir transliuos visoms šešioms pasaulio šalims, įskaitant tolimąją Japoniją, kurių komandos rungtyniaus „Siemens” arenoje.

Dalyviai. Šešios komandos po 28-29 žmones, 11 teisėjų, „Infront” atstovai ir kt. – laukiama atvykstant maždaug 300 žmonių. Tiek apgyvendinti Vilniuje – nėra problema, ir šis klausimas jau išspręstas.

Žiūrovai. „Baltman Cup” varžybas 2005 m. stebėdavo iki 6 tūkst. žiūrovų. Pustuščių tribūnų nesitikima ir dabar.

 

LENGVOJI ATLETIKA

Kas? Europos U-23 čempionatas

Kur? Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno stadione

Kada? Liepos 15-19 d.

Teisė. Ko gero, svarbiausios tarptautinės varžybos, kokios kada nors yra vykę Lietuvoje. Kovojant dėl teisės organizuoti reikėjo nurungti net 7 valstybes, gerai žinomas lengvosios atletikos šalis Prancūziją, Didžiaąją Britaniją, Švedija ir kt. Federacijos paraiškos neužteko, reikėjo pateikti garantijas ir tokių organizacijų kaip KKSD, LRT ar Vidaus reikalų ministerija.

Čempionatas net ir pagal tikslias datas beveik sutampa su svarbiausiais Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginiais, ir Virginijaus Daukšio, LAF varžybų direktoriaus, įsitikinimu būtent tai lėmė sprendimą čempionatą organizuoti Lietuvoje. „Pažadėjome, kad tai bus ne tik sporto renginys, kad tai bus vienas iš tūkstantmečio minėjimo pagrindinių akcentų Kaune”, – sakė V. Daukšys.

Vieta. Didžiausias rūpestis ir investicija – S. Dariaus ir S. Girėno stadiono dangos pakeitimas ir šuoliaduobių rekonstrukcija, tai kainuos apie 3 mln. litų. Dabartinė stadiono danga tiesta 1996 m., o tokio lygio varžybų ant senesnės nei 10 metų dangos neleidžiama rengti. Šis klausimas yra pajudėjęs iš vietos, tačiau galvos skausmą kelia spaudžiantys terminai, mat klojimo technologija reikalauja tam tikros temperatūros ir išsigulėjimo laiko, kol kas neaišku ir kas ją ties.

Naujai patiesta danga liks Kaune ir tarnaus dar 10 metų, o S. Dariaus ir S. Girėno stadionas, ko gero, iki pat 2015 m., kai planuojama baigti Nacionalinio stadiono statybas Vilniuje, bus vienintelis Lietuvoje, atitiksiantis Europos lengvosios atletikos federacijos keliamus reikalavimus tokio masto renginiams.

Pinigai. Renginio biudžetas, neskaitant 3 mln. litų, skirtų stadiono dangai pakeisti, sieks 5,5 mln. litų. „Didžiąją dalį biudžeto sudaro rėmimo pinigai, tačiau dar nesame suformavę rėmimo korpuso. Situacija gana sudėtinga”, – teigė V. Daukšys.

Pasiruošimas lengvosios atletikos čempionatui, kuris, priešingai nei 2011 m. Europos krepšinio čempionatas, bus įdomus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, įskaitant tokias krepšinio pamirštas šalis kaip Olandija, Šveicarija, Švedija ir kt., vyksta jau dvejus metus, tačiau tam nei savivaldybė, nei vyriausybė kol kas neskyrė nė lito. Iš biudžeto prašoma 0,5 mln., tačiau jie organizatorius pasieks tik po Naujųjų metų.

„Yra begalė darbų, kuriuos reikia jau dabar padaryti, jau nekalbant apie tai, kad jau dabar atvyksta Europos federacijos delegacijos, kurias turime apgyvendinti. Turime internetinį puslapį, kurį reikia prižiūrėti. Visa tai kainuoja. Kauno tarybos nariai manęs klausia, ką jūs ten dirbate, juk dar tiek laiko… Arba klausia, kam iš viso Kaunui reikalingas tas čempionatas? Atrodo, kad tas čempionatas reikalingas tik tiems 30 žmonių, kurie dirba organizuodami šį renginį…” – stebisi V. Daukšys.

LAF skaičiavimais, 2005 m. Europos U-21 čempionato dalyviai Kaune paliko mažiausiai 6 mln. litų, vertinant vidutines vieno dalyvio, kurių buvo 1 500, dienos išlaidas (apgyvendinimas, maitinimas, suvenyrai ir kt.). Jau nekalbant apie turistus ar aviakomapnijų pelną. Be to, dar maždaug 6 mln. litų buvo investuota į bazę ir infrastruktūra, tai taip pat nauda miestui.

„Miestai ne veltui labai noriai kandidatuoja rengti tokias varžybas. Tai ne federacijos renginys, tai šalies ir ypač miesto renginys, garsinantis miestą ir atnešantis ekonominę naudą. Tai tarsi meškerė, kuri duodama į rankas ir kurią nelengva gauti, tačiau ja reikia pasinaudoti”, – teigė V. Daukšys.

Kontrolė. V. Daukšys tikina, kad Europos federacijos kontrolė labai didelė. Organizatoriai kone kas savaitę gauna laiškus su prašymais pateikti ataskaitas, tačiau dažnai negali pateikti atsakymų, nes jų patys neturi. Pavyzdžiui, vis dar neaišku, kaip Kaunas minės Lietuvos vardo tūkstantmetį, be kalbų nėra jokio renginių plano, tuo tarpu Europos federacija jau prašo pateikti tikslią informaciją, kaip lengvosios atletikos varžybos atrodys Tūkstantmečio minėjimo kontekste.

Jau artimiausiu metu organizatoriai Europos federacijai privalo pateikti oficialų aprangos planą, akreditavimo ir transporto planą, medalių dizaino pavyzdžius, draudimo dokumentus, mat tokio masto renginys privalo būti apdraustas (nelaimingų atsitikimų žiūrovams ar sportininkams atvejai ir t.t.), tačiau nė viena Lietuvos kompanija nesiryžta to daryti.

TV. Jau dabar aišku, kad renginį ne mažiau nei po 6 val. per dieną transliuos LTV. Kiek transliacijos pasieks užsienio šalių kol kas neaišku. Pavyzdžiui, šiemet vykusios „Permit Meeting” varžybos buvo transliuojamos 12 šalių. Be to, LTV, vienintelė Europos transliuotojų asociacijos narė Lietuvoje, yra įsipareigojusi padaryti kiekvienos dienos varžybų 30 min. trukmės apžvalgą, kuri bus siunčiama visiems pagrindiniams Europos transliuotojams. Beje, šiemet „Permit Meeting” varžybos Kaune nevyks. Valdininkams pasirodė, kad dvejų stambių varžybų per metus miestui yra per daug.

 

ŽOLĖS RIEDULYS

Kas?  Europos merginų U-21 uždarų patalpų čempionatas

Kur? Šiauliuose, Šiaulių arenoje

Kada? Sausio 23-25 d.

Patirtis. Tarptautinių varžybų organizavimo patirties federacija turi. Nuo 2001 m. Lietuvoje vyko šeši įvairaus amžiaus grupių žolės riedulio čempionatai – vienas Vilniuje, penki Šiauliuose. Tiesa, visi – atvirose aikštėse. Federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas nostalgiškai kalba apie pirmuosius čempionatus. „Tie turnyrai, kurie vyko 2001, 2002 ar 2003 metais, dar buvo reikalingi. Tuo metu Lietuva ėjo į Europos Sąjungą, galbūt todėl ir jautėme didelį pritarimą, gaudavome didelę paramą. Dabar viskas niveliavosi į tą pusę, kad čempionatas tapo tik problema. Tačiau mes turime kietą sprandą”, – teigė L. Čaikauskas.

Pasak jo, 2009 m. Europos merginų U-21 uždarų patalpų čempionatas Lietuvai tapo reikalingas prieš ketverius metus, kai Šiauliai nusprendė pasistatyti naujutėlę areną. Tuomet federacijų buvo paklausta, kurios iš jų gali užtikrinti, kad tikrai pavyks „atvežti” į Lietuvą stambias tarptautines varžybas.  L. Čaikauskas gavo tarptautinės federacijos pritarimą, kad per artimiausius ketverius metus Europos uždarų patalpų čempionatas atkliaus ir į Lietuvą. „Tarptautinė federacija ištesėjo duotą žodį. Deja, atėjus laikui kalbos, vykusios prieš ketverius metus Lietuvoje, užsimiršo… Dėkoju Dievui, kad Kūno kultūros ir sporto komisija, vadovaujama R. Čiupailos, vis dėlto pripažino, kad šios varžybos reikalingos ir bus skirtos lėšos čempionatui organizuoti”, – ir guodėsi, ir džiaugėsi L. Čaikauskas.

Vieta. L. Čaikauskas įsitikinęs, kad tai, kad varžybos vyks naujutėlėje Šiaulių arenoje, 2009 m. čempionatą padarys vieną įspūdingiausių nuo 2003 m., kai uždarų patalpų čempionatai pradėti rengti. Naudingas sutapimas: federacijos viceprezidentas ir arenos generalinis direktorius yra tas pats žmogus – Gintaras Radavičius, kurio dėka areną čempionatui pavyko išnuomoti už prieinamą kainą. Kol kas sutarta dėl 60 tūkst. litų už nuomą keturioms varžybų dienoms.

Apgyvendinimas. Dalyvius planuojama apgyvendinti trijuose viešbučiuose. Labiausiai pasiturinčių šalių sportininkės – ispanės, austrės – turėtų apsistoti „Šaulio” viešbutyje, lenkės, čekės – „Turne” viešbutyje, o Slovakijos, Rusijos ir Baltarusijos delefacijos – tradiciniame didelių renginių viešbutyje „Šiauliai”. Tiesa, planus gali pakoreguoti Zokniuose dislokuoti NATO kariai, kurie paprastai užima apie 250 „Šiaulių” viešbučio vietų.

 

AKROBATINIS SKRAIDYMAS

Kas? Pasaulio JAK-52 lėktuvų kategorijos čempionatas

Kur? Rojūnų aerodrome, Panevėžio r.

Kada? Birželio mėnesį

Patirtis. Svarbiausios akrobatinio skraidymo varžybos, vykusios Lietuvoje – 2002 m. Įstros aerodrome ir 2004 m. Aleksoto aerodrome vykę Europos čempionatai. Tačiau kitąmet vyks akrobatinio skraidymo pasaulio čempionatas – pirmasis Lietuvoje.

Pinigai. Preliminarus varžybų biudžetas 1,5-2 mln. litų, neskaitant išlaidų, kurias teks pakloti lėktuvų remontui. Tikimasi, kad varžybos sutrauks 50-60 dalyvių, iš kurių maždaug penktadalis turėtų atvykti su savo technika. Kitiems, pavyzdžiui, dalyviams iš tokių tolimų kraštų kaip Australija ar Pietų Afrika lėktuvus privalės parūpinti organizatoriai. Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos generalinio sekretoriaus Donaldo Bleiferto teigimu, penkių lėktuvų turėtų užtekti. Yra trys puikiai veikiantys lėktuvai, kuriems nereikės didelių investicijų, tačiau kitų dviejų remontui ir paruošimui varžyboms gali tekti išleisti po 150 tūkst. litų.

Varžybų organizatoriai iš Kūno kultūros ir sporto fondo tikisi gauti 200 tūkst. litų paramą, tačiau taip pat kreipėsi Seimo biudžeto komisiją prašydami skirti tiesioginį finansavimą. D. Bleifertas sako, kad krašto apsaugos ministras J. Olekas į tai žiūri labai teigiamai, mat visi Lietuvos rinktinės lyderiai yra kariškiai.

Dalyviai. Komandas sudarys iki 8 pilotų, kiti galės dalyvauti laisvoje asmeninėje įskaitoje. D. Bleifertas prognozuoja, kad visos sudėties komandas į Lietuvą atveš baltarusiai, ukrainiečiai, anglai, italai ir vokiečiai, galbūt lenkai. Tikimasi, kad iš viso atvykėlių delegaciją sudarys apie 200 žmonių, iš kurių, kaip minėta, 50-60 sportininkų, manoma, atvyksiančių iš 14 pasaulio šalių. Beje, kiekvienas dalyvis privalės sumokėti maždaug 1 200 eurų starto mokestį, į kurį bus įskaičiuotos ir apgyvendinimo išlaidos.

Vieta. Net ir organizuojant akrobatinio skraidymo čempionatą, pagrindinės problemos – žemiškos. Nors varžybos, beveik neabejojama, vyks Rojūnų aerodrome, Panevėžio rajone, akivaizdu, kad vieno aerodromo čempionatui neužteks. Kuriuose kituose šalies aerodromuose vyks treniruotės, kol kas nėra nuspręsta, tačiau realiausia, kad treniruotis sportininkai galės Aleksoto aerodrome Kaune, Įstros aerodrome Panevėžio rajone bei Kyviškių aerodrome Vilniuje. Pastarajame, planuojama, treniruosis ir Lietuvos sportininkai. D. Bleiferto teigimu, Rojūnų aerodromas atitinka saugumo reikalavimus, tačiau renginio specifika pareikalaus papildomų investicijų, ir šis klausimas yra sprendžiamas su Panevėžio rajono savivaldybe.

Žiūrovai. „Mūsų sporto šaka – specifinė. Varžybos vyksta užmiestyje, todėl privilioti žiūrovus nėra lengva. Be abejo, organizuojant ankstesnius čempionatus buvo jaučiamas informacijos stygius, tačiau tai yra problema, kurią šįkart tikimės išspręsti”, – teigė D. Bleifertas.

Aviacijos sportas pasaulyje populiarėja, tai geriausiai iliustruoja šimtus tūkstančių žiūrovų pritraukiančios „Red Bull” oro lenktynės. „Mes tiek, be abejo, nepritrauksime, tačiau pasitelkdami technines galimybes, pavyzdžiui, reportažai iš pilotų kabinų, pritrauksime žiūrovus. Manau, šįkart renginys turės didesnį atgarsį ir pasisekimą nei būdavo iki šiol”, – įsitikinęs D. Bleifertas.

Pinigai. Paties renginio biudžetas turėtų sutilpti į 140 tūkst. litų, įskaitant Lietuvos rinktinės pasiruošimą – suma gali viršyti 200 tūkst. litų. Teisė organizuoti uždarų patalpų U-21 čempionatą kol kas nėra apmokestinama (pavyzdžiui, už teisę organizuoti lauko žolės riedulio Europos čempionatą privalu sumokėti 25 tūkst. eurų).

Žiūrovai. Šiaulių arenoje – apie 5 500 vietų. Ką daryti, kad salė nebūtų pustuštė? „Norisi, kad tribūnos būtų pilnos. Žolės riedulio aktyvą, kuris užimtų 400-500 vietų, mes galime prikalbinti, bet kaip užpildyti visą areną – sunkus klausimas, net ir turint omeny tai, kad žolės riedulys Šiauliuose mėgiamas”, – sakė L. Čaikauskas, pridūręs, kad tikisi didelio moksleivių susidomėjimo. Be abejo, atvyks ir žiūrovų iš užsienio. Komandos paprastai atsiveža apie keliasdešimt ar net iki šimto gerbėjų. L. Čaikauskas sako, kad bilietų kainos greičiausiai bus simbolinės: suaugusiems – 5-10 litų, moksleiviams – nemokamai. „Kartais bilietas neatbaido, o priešingai – pritraukia žiūrovus, kuriems dažnai atrodo – jei renginys nemokamas, jis nėra rimtas ir vertas dėmesio”, – teigia federacijos prezidentas.

 

SAMBO

Kas? Europos jaunių ir jaunimo čempionatas

Kur? Šiauliuose, Šiaulių arenoje

Kada? Gegužės 12-15 d.

Poreikis. Paklaustas, kodėl Lietuvos sambo federacija nusprendė kovoti dėl teisės organizuoti šias varžybas, federacijos viceprezidentas Jurijus Petrovas nurodė dvi priežastis. „Niekur nereikės važiuoti, galėsime deleguoti sportininkus visose svorio kategorijose. Jei čempionatas vyksta, pavyzdžiui, Ispanijoje, nuvežti komandą į varžybas būna problematiška dėl finansinių dalykų. Kitas dalykas – sporto šakos populiarinimas. Norime parodyti, kad ši sporto šaka nemirė ir kad sambo varžybos yra aukšto lygio”, – teigė J. Petrovas.

Patirtis. Europos sambo čempionatas Šiauliuose jau vyko 2004 m., be to, tuomet vienu metu vyko ne tik jaunių ir jaunimo, bet ir suaugusiųjų ir netgi veteranų čempionatas.

Pinigai. J. Petrovas pabrėžia, kad būtent finansų paieška yra didžiausia problema, su kuria susiduriama. „Tai amžinas rūpestis. Turime problemų dėl rėmėjų. Reikia vaikščioti pas valdininkus ir įrodyti, kad tai rimta sporto šaka. Galbūt posovietinėse šalyse šiai sporto šakai jaučiamas priešiškumas, nes sambo – nacionalinė rusų sporto šaka, tačiau ji praktikuojama visuose žemynuose ir pretenduoja tapti olimpine”, – dėstė J. Petrovas.

Vieta. Šiauliai, pasak federacijos viceprezidento, gera vieta tarptautinėms varžyboms pirmiausia dėl to, kad ten apgyvendinimas nėra brangus. Apgyvendinti VIP asmenis federacija privalo už savo lėšas, o 50 eurų, kurie kiekvieno dalyvio starto mokestis, vos ne vos užtenka apgyvendinimui ir maitinimui. Tiesa, pačių viešbučių trūkumas ir jų išmėtymas po miestą yra gana problematiškas, teigia J. Petrovas. 2004 m. atvyko apie 700 dalyvių, šįkart bus kiek mažiau, galbūt apie 400, nes vyks tik jaunių ir jaunimo varžybos.

Įranga. 3-4 kilimus, kurių reikės varžybos, teks vežtis iš užsienio.

 

MOTOCIKLŲ SPORTAS

Kas? Europos Nacijų taurės komandinės varžybos

Kur? Šiauliuose, Aleksandrijos trasoje

Kada? Spalio 3-4 d.

Teisė. Varžybos, kurios Šiauliuose vis dėlto gali ir neįvykti. Sprendimas dar nėra priimtas, o rengti 2009 m. Nacijų taurės komandinės varžybos pretenduoja ir ukrainiečiai. Lietuva paraišką rengti šias varžybas pateikė pirmą kartą, o Ukraina – trečią kartą, todėl, pasak motoklubo „Šauliai” valdybos pirmininko Dariaus Balčiūno, būtų nemandagu atsakyti ukrainiečiams, nors gera tarptautinių motosporto renginių organizacija jie nepasižymi. Sprendimas turėtų būti priimtas maždaug lapkričio vidury. „Mūsų sugebėjimas organizuoti yra pripažintas Europoje, ukrainiečių… Tai bus politinis sprendimas”, – teigė D. Balčiūnas.

Patirtis. Aleksandrijoje Europos motokroso čempionato etapai vyko trejus metus iš eilės: užpernai, pernai ir šiemet – jaunių EXM-2, pernai ir šiemet – OPEN vyrų klasės varžybos.

Dalyviai. Kiekvieno motokroso sezono pabaigoje trys geriausi kiekvienos šalies sportininkai sudaro komandą ir varžosi Nacijų taurės komandinėse varžybose. Paprastai dalyvauja 16 šalių, taigi iš viso – 48 dalyviai. Jei varžybos vyktų Lietuvoje, per dvi dienas, pasak D. Balčiūno, jos sutrauktų apie 4 tūkst. žiūrovų, o kartu ir nemažą motokroso gerbėjų būrį, atvyksiantį iš Latvijos.