Sportskeleton.com

Treneriai sako, kad pastaruoju metu mergaičių susidomėjimas futbolu auga, norinčiųjų užsirašyti į treniruotes daugėja. Bet. Po pirmos ar antros treniruotės, į trečią jau nebeateina… Treneriai pasidomėję kodėl, išgirsta netikėtą atsakymą: tėvai neleidžia…

Bemaž prieš mėnesį rašiau apie Vilniuje pradėjusią veikti Edgaro Jankausko vardo futbolo mokyklėlę. Kalbinti jos įkūrėjai tuomet apgailestavo, kad kviesdami į futbolo treniruotes mergaites netikėtai susidūrė su negatyviu tėvelių požiūriu.

„Kai vaikščiojome po klases, mergaičių, norinčių žaisti futbolą, buvo išties daug. Atrodė, kad pavyks suburti atskirą mergaičių grupę Tačiau jos grįždavo namo, aptardavo tai su tėveliais ir viskas taip baigdavosi. Panašu, kad tėveliams vis dar nedrąsu mergaitėms leisti žaisti futbolą”, – kalbėjo Žydrūnas Grudzinskas, vienas E. Jankausko futbolo akademijos įkūrėjų.

Kad tokia problema išties egzistuoja, patvirtino ir treneris Martynas Karpavičius, pasišovęs mergaičių grupę suburti Marijampolėje. Paradoksalu, tačiau futbolo miestu vadinama Marijampolė mergaičių futbolo komandos iki šiol neturėjo.

„Baigęs socialinę pedagogiką ir įgijęs trenerio licenciją, nusprendžiau pabandyti Marijampolėje suburti mergaičių komandą. Subūriau 12 mergaičių grupę, vėliau ateidavo vis daugiau naujų, bet kartu ir išeidavo. Tuomet su neigiamu tėvelių požiūriu susidūriau tiesiog akivaizdžiai”, – sakė M. Karpavičius.

„Nepasakyčiau, kad tai neigiamas, tai – senas požiūris”, – teigia trenerė Eglė Medvedevienė, mergaites futbolo paslapčių mokanti Rukloje, Jonavos rajone. – Galbūt tai nėra labai skeptiškas požiūris, bet yra tėvelių, kurie neslepia nenorintys, kad jų dukra žaistų futbolą.”

Read more �

Lapkričio 29 d. Vilniuje įvyko tradicinis tarptautinis pasaulio čempiono Rimanto Bagdono graikų-romėnų imtynių turnyras.

Prieš Pekino olimpines žaidynes R. Bagdonas LTOK prezidentui A. Poviliūnui prasitarė – jei imtynininkai Kinijoje neiškovos nė vieno medalio, su jo turnyru baigta! Po pirmos dienos pasirodymų tokia grėsmė ne juokais išaugo, o A. Poviliūnas R. Bagdoną jau ragino pamiršti savo pažadą ir bet kokiu atveju neapleisti tradiciniu tapusio turnyro. Dabar R. Bagdonas šypsosi, juk olimpinė M. Mizgaičio bronza visus nuramino – turnyras bus.

Turnyras įvyko ir, kaip sutartinai tvirtino dalyviai, jis buvo aukščiausio lygio iš visų anksčiau vykusių R. Bagdono vardo turnyrų. Kitaip ir negalėjo būti – šiemet pirmąkart turnyras buvo įtrauktas į Tarptautinės imtynių federacijos (FILA) kalendorių.

„Šiemet dalyvių buvo mažiau nei įprastai, nes juos buvo sunkiau surinkti, mat buvo leidžiama dalyvauti tik sportininkams, turintiems FILA licencijas. Tačiau dėl to žymiai pakilo varžybų kokybė, turnyrą pakėlėme į naują lygį. Tai, kad konkurencija buvo didesnė patvirtina ir netikėti mūsų olimpiečių A. Kazakevičiaus ir V. Venckaičio pralaimėjimai turnyre”, – teigė varžybų šeimininkas R. Bagdonas.

Read more �

Valstybės „suteikiamos” socialinės garantijos sportininkams leidžia pasijusti bedarbių kailyje. Metai, kuriuos jie praleidžia profesionaliajame sporte, nėra laikomi patirtimi, net jei baigę karjerą jie pasiryžę dirbti treneriais… Bankų vadybininkai paskolos ar tiesiog kreditinės kortelės užsigeidusius sportininkus rūšiuoja į lentynėlę su užrašu: „Didelės rizikos grupė”… Ir tai neturi nieko bendra su pasauline finansų krize.

Geriausia Lietuvos slidininkė Irina Terentjeva norėjo pirkti butą gimtajame Visagine. Bankas paskolos nedavė. 24 metų sportininkė kreditą buvo priversta imti tėčio vardu.

„Aš neturiu oficialaus atlyginimo, laimei – turiu gerą tėtį. Mokėsiu tėčiui, tėtis – bankui… Gaila, kad ši problema į nemalonią situaciją stumia ne tik mane, bet ir mano artimuosius. Tai didelė problema, apie kurią esame sakę sporto vadovams, bet atsakymo nesulaukėme”, – teigė I. Terentjeva.

Perspektyvusis irkluotojas Mindaugas Griškonis sako, kad paskolą butui Vilniuje gauti nebuvo sunku, tačiau pripažįsta, kad banko darbuotojų požiūris į sportininkus – įtarus. „Jie į sportininkus žiūri kaip į rizikos grupę”, – teigė M. Griškonis, kuriam siekiant gauti paskolą nemažai pagelbėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) užtarimas.

Jauni sportininkai apie pensijos garantijas dar nelinkę sukti galvos, tačiau kiek vyresnė lengvaatletė Irina Krakoviak jau suskubo pasirašyti investicinio draudimo sutartį, mat nebuvo tikra, ar baigus karjerą valstybei jos gerovė bent kiek rūpės.

„Manau, esu ne vienintelė sportininkė tam, kad kažką turėčiau ateityje, pasirašiusi kaupiamojo draudimo sutartį. Gal situacija pasikeis, kažką sugalvos, kažką padarys, bet laikas bėga… Tad teko pačiai imtis iniciatyvos”, – sakė I. Krakoviak.

Apie bankų požiūrį į sportininkų patikimumą 31 metų bėgikė taip pat turi ką pasakyti – jai metus reikėjo laukti, kol vienas didžiausių šalies bankų sutiko išduoti paprastų paprasčiausią kreditinę kortelę…

„Tik šiemet gavau, nes bankas visus metus tikrino mano pajamas. Dokumentus ir prašymą priėmė, bet jiems vis buvo neaišku – iš kur aš gaunu tų pajamų… Jie man taip ir paaiškino – bankas visus tuos metus tikrino mano pajamas. Jiems neįprasta – stipendijos, maistpinigiai, o kodėl ne atlyginimas?” – teigė I. Krakoviak.

Read more �