Sportskeleton.com

Per beveik du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje daug streiktuota, piketuota ir badauta. Nors kūno kultūra ir sportas, nekalbant apie sportininkų rezultatus, gerokai pranokstančius jiems sudarytas sąlygas, per tuos metus nė nekvipo suklestėjimu, o šalies valdžios galvos prioritetų sąraše šią sritį grūsdavo į patį dugną, sporto visuomenė buvo kantri. Nestreikavo, nepiketavo ir nebadavo. Galbūt todėl tie, kurie priima politinius sprendimus, išmoko su šiais žmonėmis nesiskaityti.

Uždavėme ir dar ne kartą užduosime klausimą – ar reikalingi Lietuvai sveikai augantys vaikai ir sportuojanti visuomenė? Būkite geri, nesiteikite atsakyti. Įrodykite darbais.

Stadioną išdalinti pedagogams

Vos per kelias savaites sporto aistruoliai surengė dvi pilietines akcijas, nukreiptas  prieš valdžios mėginimus dar labiau atskirti visuomenę nuo sporto ir kūno kultūros. F-1 mylėtojai piketavo prieš nesibaigiantį marazmą dėl tiesioginių sporto transliacijų, kurias iš aistruolių atėmė Seimo nesugebėjimas išleisti aiškų ir jokių dviprasmiškų interpretacijų nepaliekantį Alkoholio kontrolės įstatymą.

Darganotą popietę prie Vyriausybės rinkosi ir futbolo mėgėjai, kuriems anekdotai apie įkurtuves Nacionaliniame stadione jau nebeatrodo juokingi. Šoką sukėlė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sumanymas 200 mln. litų, kuriuos vyriausybė pažadėjo atseikėti Nacionalinio stadiono statyboms, padalinti darbo užmokesčiu nepatenkintiems mokytojams. Panašu, kad nesiliaujantys neramumai švietimo sektoriuje politikams smarkiai įkyrėjo, nors jie niekaip negali sutarti – tai pilietinė ar politinė akcija. Read more �

Prieš keletą metų, kai ringo pranešėjas ištardavo Remigijaus Morkevičiaus vardą ir pavardę, daugeliui bušido žiūrovų nubėgdavo šiurpulys. Daugeliu atvejų žodžiai „kvapą gniaužiančios“ skambėtų banaliai, tačiau kauniečio R. Morkevičiaus kovos būdavo būtent tokios. Beje, kvapą sulaikyti dažnai tereikėdavo labai trumpam. Remygos, taip vadinamas R. Morkevičius, kovos dažnai tetrukdavo keliasdešimt sekundžių, o pasiekti nokautui prieš japoną Shingo Garyu prireikė vos 8 sekundžių.

Lietuvis, tapęs ZST pasaulio čempionu, bušido tėvynėje Japonijoje tapo tikra superžvaigžde. Turnyrų organizatoriams R. Morkevičius iškeldavo sunkią dilemą – kur rasti lygiavertį varžovą?

Tačiau jau bemaž dveji metai, kaip R. Morkevičius nežengia į ringą. Netikėtas sportininko pasitraukimas kėlė daugybę klausimų, pradedant – kodėl, baigiant – ar dar sugrįš?

Read more �

Lietuvos bušido federacijos organizuotame tarptautiniame turnyre „The Battle Field“ geriausi Lietuvos bušido kovotojai tiesiog sutrypė pasaulio rinktinę: devynios kovos – septynios pergalės.

Per devynerias turnyro kovas buvo užfiksuotas vienas nokautas. Tarsi puikus baigiamasis akordas jis buvo pasiektas paskutinėje vakaro dvikovoje, kurioje susitiko Egidijus Valavičius ir grėsmingos išvaizdos italas Mateo Minonzio, kurio nugarą „puošia“ ištatuiruoti fašistiniai simboliai.

Kovotojo charakterio italui galbūt netrūksta, tačiau technika, kurią pademonstravo „Siemens“ ringe, nebuvo įspūdinga. Kombinuoti E. Valavičiaus smūgiai išmušė M. Minonzio iš vėžių. Galiausiai praleidęs smūgį į galvą italas kiek sutriko, o E. Valavičius nedelsadamas tuo pasinaudojo ir išnaudojęs neįtikėtiną sprogstamąją jėgą apipylė varžovą smūgių kruša. Nokautas. 

„Kova dar kartą parodė, kad ringe neverta planuoti. Dažnai tikiesi, kad varžovas elgsis vienaip, tačiau jis pasirenka kitokį kovos būdą, ir taktika, kurią suplanavai prieš kovą, nueina perniek. Geriausia yra išeiti ir kovoti savo stiliumi, daryti tai, ką moki geriausiai ir sprendimus priimti ringe“, – teigė E. Valavičius. Read more �

Lietuva iš vyrų krepšinio rinktinės Pekino olimpinėse žaidynėse tikisi daug. Euforija po bronzinio Europos čempionaro Ispanijoje ir, sako, apčiuopiamos viltys pagaliau suburti Lietuvos Svajonių komandą, kuriai neatsisakytų padėti nė vienas iš pajėgiausių šalies krepšininkų.

Deja, jie tai gali padaryti ne savo noru. Nors visuotinę paniką vis dar glaisto įsitikinimas, kad laiko iki žaidynių į valias ir viskas galiausiai susidėlios į išsvajotas vietas, blogą žadančių ženklų netrūksta.

Šiandien realija tokia: pagrindiniai gabalėliai Svajonių komandos dėlionėje pasimetę abejonėse, o pranešimus apie kandidatų galimybes atstovauti rinktinei galima apibūdinti žodžiais – blogos žinios po vieną nevaikšto.

Žydrūnas Ilgauskas – žada, nori, yra laukiamas. Tačiau riebų klaustuką ties jo pavarde raito „Cavaliers“ klubas, kurio netenkina LKF pasiūlytas krepšininko draudimo sąlygos ir kuris dar kartą patvirtino: Ž. Ilgauskas vasarą privalo ilsėtis. Kaip minėjome, niūrios žinios mėgsta draugiją. Tik pradėjus rimtai derėtis dėl Ž. Ilgausko sugrįžimo į rinktinę, krepšininką pradėjo kamuoti nugaros skausmai, dėl kurių JAV medikai lietuviui patarė nutraukti netgi treniruotes, nors penkis sezonus Ž. Ilgauskas NBA rungtyniavo be rimtesnių sveikatos sutrikimų.

„Pastaruosius kelis mėnesius atkakliai kovojau su skausmais, tačiau kasdien būdavo vis blogiau. Sunku net išlipti iš automobilio“, – Ohajo žurnalistams prisipažino Ž. Ilgauskas, pradėjęs skųstis ir kvėpavimo problemomis. Nuo vasario pabaigos Ž. Ilgauskas praleido septynias rungtynes. Read more �

Išrinkti Sporto rūmų teritorijos Vilniuje konkurso nugalėtojai. Viena iš privalomų konkurso sąlygų – numatyti mažiausiai 10 tūkst. žiūrovų talpinantį stadioną. Ar realu, kad „Žalgirio“ stadionas atgims anksčiau nei bus įgyvendintas nuolat stringantis nacionalinio stadiono projektas?

„Žalgirio“ stadionas sostinės Rinktinės gatvėje taps nacionaliniu. Taip dar prieš keletą metų postringavo sostinės valdininkai, savo sumanymus tuomet išdėstę naujai suformuotoje miesto plėtros strategijos koncepcijoje.

Tačiau „strategija“ Lietuvoje – žodis magiškas. „Amžinomis statybomis“ pakrikštytas Šeškinės projektas praėjusiais metais iš letargo pagaliau pabudo ir viltys pastatyi nacionalinį stadioną sužiuro į ten. „Griuvėsiai“ Neries pakrantėje palikti savininko Vladimiro Romanovo valiai. 

Tačiau savotiškos lenktynės, kuris stadionas pirmasis atšvęs įkurtuves, vis dar tęsiasi…

Read more �

Kai Johnas Stocktonas ir Karlas Malone’as baigė karjerą NBA, dvi besikertančios gatvės šalia ”Delta Center” arenos Salt Lake City mieste buvo pavadintos jų vardais. Tiksliau, besikertančių gatvių atkarpos. Ties sankryža buvo pastatytos bronzinės krepšininkų skulptūros.

Michaelui Jordanui paminklas Čikagoje buvo pastatytas dar tuomet, kai jis nė nebuvo baigęs sportininko karjeros, tuo tarpu Lietuvoje laikomasi principo – žmogus pagerbiamas tik po mirties.

Tiek to pamiklai. Gatvių pavadinimai. Kelių sportininkų pavardėmis yra pavadintos gatvės Lietuvoje? Išskyrus S. Darių ir S. Girėną, kurie buvo kelių sporto šakų Lietuvoje pradininkai, ši garbė ko gero nebuvo suteikta nė vienam.  Vadinam gatves menininkų, kalbininkų ar žuvusių partizanų vardais, tuo tarpu sportininkų – ne, nors laikome save sportiška tauta.  

Read more �