Sportskeleton.com

Biudžetinių pinigų skirstymo federacijoms sistema gan sudėtinga. Painiuose matematiniuose skaičiavimuose kol kas figūruoja du pagrindiniai kriterijai – tarptautinėse varžybose pasiekti rezultatai ir sporto šakos masiškumas. Šiemet, svarstant 2008 m. biudžetą, bus taikomas dar vienas kriterijus – ar federacija laikosi tarptautinės antidopingo konvencijos. Tuo neįsipareigojusioms sporto šakoms valstybės finansavimas gali būti nutrauktas visiškai.

Antidopingo kriterijaus klausimas biudžeto padalinimo debatuose atsirado maždaug prieš pusmetį. Po to, kai 2006 m. rugpjūčio 2 dieną Lietuvos seimas ratifikavo tarptautinę antidopingo konvenciją.

Konvencijoje yra punktai, suteikiantys teisę neskirti valstybinio finansavimo nacionalinėms federacijoms, kurių tarptautinės federacijos nėra oficialiai pripažinusios konvencijos. Tai nėra reikalavimas, tiesiog rekomendacinio tipo nuostatos, tačiau Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) į jas ketina pažvelgti rimtai.

Read more �

Plaukikas Giedrius Titenis svajoja apie olimpines žaidynes. Tačiau ekstravagantiškos išvaizdos vienuoliktokas nerimauja – kas jo laukia, kai baigs vidurinę?

Su plaukiku Giedriumi Titeniu (treneris Žilvinas Ovsiukas) kalbėjomės iškart po vieno iš paskutinių praėjusiais metais vykusių sportininkų pagerbimų Sporto departamente. Septyniolikametis anykštėnas Žydrūno Savicko ir Vytauto Janušaičio draugijoje atsidūrė neatsitiktinai – rudenį G. Titenis pasaulio jaunių čempionate, plaukdamas 200 m krūtine, laimėjo bronzos medalį. „Treneriai tikėjosi tokio rezultato, pats… Na, viskas gerai išėjo“, – varžybas Rio de Žaneire (Brazilija) prisiminė plaukikas.

Treniruojasi Anykščiuose

Tai buvo pirmosios Giedriaus varžybos, vykusios už Senojo žemyno ribų. „Didelio skirtumo nebuvo. Aplinka tik skyrėsi, o pats organizavimas labai panašus kaip Europoje“, – sakė G. Titenis.

G. Titenis treniruojasi Anykščiuose, 25 m ilgio baseine. Sportininkas negali pasakyti, ar dalyvaujant tarptautinėse varžybose, kurios vyksta 50 m baseinuose, šis faktorius smarkiai apsunkina jo dalią. „Iš vienos pusės, mums, įpratusiems prie 25 m baseinų, plaukti 50 m baseine sudėtingiau. Tačiau man didesnis baseinas galbūt netgi parankesnis, nes nesu plaukikas, pasižymintis greitu posūkiu“. Read more �

Apie Lietuvos žiemos sporto situaciją byloja už lango ruduojantys, žaliuojantys, juoduojantys, bet tik ne baltuojantys peizažai. Elitiniai sportininkai išsibarstę po užsienius, likę jaunieji slidininkai ir biatlonininkai vis dar šluoja riedučių trasas ir laukia sniego. O mes sprendžiame dilemą…

Konkurencijos tarp sportininkų nėra, pasiekimai ne įspūdingi, todėl turime investuoti į infrastruktūrą ir kantriai laukti rezultatų, kurių bent iki 2014-ųjų vargu ar galima tikėtis, juk sportininkai kaip grybai po lietaus nedygsta – apie žiemos sporto dabartį kažkas panašaus kalbama sporto valdžios kuluaruose.

Visuomenė ne tik neslepia, bet ir akiplėšiškai rėžia – mūsų dvidešimtos, trisdešimtos ar keturiasdešimtos vietos netenkina! Turino olimpinių žaidynių pavyzdžiai rodo, kad žiemos sportininkus – jaunus, talentingus, perspektyvius – visuomenė be didesnių skrupulų gali nurašyti į niekam tikusių gretas.

Taigi dilema – vadinsime žiemos sporto atstovus “prarasta karta” ar išmoksime vertinti tai, ką turime?

(Ne)prarasta karta

Deja, žodžių junginiui, kurį sugalvojome ne mes, o nugirdome minėtuose kuluaruose, taip lengvai pritarimo neradome. Tiesą sakant, išvis neradome. 

“Nedrįsčiau teigti, kad karta prarasta. Tiesiog esame duobėje. Reikia laiko viską surikiuoti, sustyguoti. Neabejoju, rezultatai priešakyje”, – teigė Lietuvos biatlono federacijos generalinis skeretorius Ričardas Griaznovas. – Geriausių mūsų žiemos sportininkų – Irinos Terentjevos, Dianos Rasimovičiūtės, Aleksejau Novosleskio ir kitų –  amžiaus vidurkis 20-22 metai, o biatlone branda 26-30. Paskutiniu metu netgi ryškėja tendencija, kad geriausius rezultatus sportininkai pasiekia būdami trisdešimties”.  Read more �