Sportskeleton.com

Devyniolikametis Rokas Malinauskas – vienas iš perspektyviausių šalies baidarininkų, olimpinė viltis. Šiemet iš jaunių į jaunimo (iki 23 metų) grupę perėjęs irkluotojas pasaulio čempionate vienviete iškovojo penktąją vietą. Dvivietėje kartu su porininku ir treneriu Romu Petrukanecu suaugusiųjų pasaulio čempionate Rokas užėmė devintą, o Europos – dvyliktą vietą. Pokalbį su Roku pradėjau nuo pradžių pradžios.

- Rokai, kodėl irklavimas?

- Esu iš Klaipėdos, todėl važiuodamas ar eidamas pro miestą vis matydavau irkluotojus. Vis traukė žvilgsnį, pasidarė įdomu. Dešimt metų lankiau tautinių šokių užsiėmimus, tačiau norėjosi vyriško sporto. Pradėjau simuliuoti, neateidinėti į repeticijas, kol kartą tėvai sučiupo ir pasakė “Daryk ką nors!”. Tuomet rimtai atsigręžiau į irklavimą. Juk reikėjo kažką veikti. Dabar su šokiais neturiu nieko bendra.

- Ar sunku buvo persikelti į Vilnių? Esi iš tų klaipėdiečių, kuriems be jūros sunku ištverti?

- Ne. Didelio prisirišimo prie Klaipėdos nėra, jūra irgi labai netraukia. Vilniuje esu antrus metus ir čia jaučiuosi puikiai.

- Klaipėdoje treniravaisi pas Danutę Čižienę, Vilniuje – pas Romą Petrukanecą. Gali palyginti abu laikotarpius?

- D. Čižienė davė pagrindus. Su Romu dirbam profesionalų darbą, už kurį galima pragyventi, o pas D. Čižiene buvo parengiamasis etapas į profesionalų sportą. Galbūt negalima taip sakyti, bet Klaipėdoje man irklavimas buvo tarsi žaidimas, Vilniuje – darbas. Read more �