Sportskeleton.com

Geriausios 2009 m. žolės riedulininkės titulas Jūratei Juodytei buvo netikėtas. „Netikėta būti pripažintai geriausia, kai tau tik 20 metų. Nelaikau savęs geriausia. Tiesiog aikštėje padarau savo darbą“, – kuklinosi šiaulietė, kuri asmeninių laimėjimų nelinkusi kelti aukščiau komandinių.

„Komandoje niekas negali likti šešėlyje, nes visi įneša savo indėlį. Tuomet ir būna gera komanda, kai niekas nelieka šešėly“, – teigė Jūratė, kurią mama ir žolės riedulio trenerė Genutė Juodienė apibūdina taip: labai ramus ir taikus žmogus.

“Aikštelėje visuomet atiduodanti visas jėgas, labai techniška ir gerai matanti aikštę. Kas išmano žolės riedulį, supranta, kad vidurio saugas yra komandos smegenys. Yra labai ramaus būdo, todėl ir aikštėje nėra agresyvi, žaidžia labai ramų riedulį”, – apie geriausią žolės riedulininkę šeimoje ir Lietuvoje kalbėjo G.Juodienė.

Organizuoti atakas ir kurti komandos draugėms progas Jūratei patinka labiau nei tiesiog mušti įvarčius. „Esu jungtis, turinti padėti ir gynėjoms, ir puolėjoms, todėl man tenkanti atsakomybė yra didelė. Didžiausią malonumą aikštėje jaučiu tuomet, kai gerai žaidžia visa komanda, o ne tuomet, kai viena sėkmingai sužaidžiu. Komandos draugės kartais sako, Jūrate, nedalink tų perdavimų, mušk pati, bet man nesvarbu, įmušu aš ar kita žaidėja, svarbiausia – įvartis“. Read more �

Kalėdos – stebuklų metas, kai gyvūnai pradeda kalbėti, o trapios merginos – žaisti ledo ritulį.  Ir ne tik.  “Sporto žmonės” pakvietė seksualiąsias grupės “Olialia pupytės” nares Oksaną, Skaistę ir Mariną pasportuoti. Merginos išbandė jėgas kartų trasoje, mokėsi badmintono subtilybių, ant “Akropolio” ledo iščiuožė kartu su ledo ritulio žaidėjais.

Atskubėjusios į “BATTERY” kartodromą sostinės “Panoramos” prekybos centro antrajame aukšte merginos iš pradžių buvo nedrąsios, klausinėjo personalo, ar susidūrus kartams kyla grėsmė susižeisti. Tačiau viskas pasikeitė vos susėdus į bolidus. Iškart po starto “Olialia pupytės” įrodė, kad žino, kaip reikia elgtis su greičio pedalu, trasoje lenkė viena kitą, “pjaustė” posūkius. Geriausiai sekėsi Marinai, ji ir triumfavo mini lenktynėse. Mergina prisipažino, kad ją visuomet traukia panašios pramogos, tad jei ne įtempta dienotvarkė, mielai būtų likusi kartodrome dar keletui valandų.

Kiek vėliau “Olialia pupytės” nuskubėjo į Antakalnio mikrorajone esančią Mikalojaus Daukšos vidurinę mokyklą, kurios sporto salėje treniruojasi “Capital Badminton Club” klubo nariai. Ši vieta sukėlė daug prisiminimų Oksanai, kuri prieš 8 metus baigė šią mokyklą. Mergina sveikinosi su koridoriuose sutiktomis mokytojomis ir į sporto salę nuskubėjo pirmoji.

Persirengusios sportine apranga merginos suskubo krykštaudamos mušinėti plunksninuką (taip vadinamas plunksninis badmintono kamuoliukas) tarpusavyje. Sostinės badmintono klubo atstovas Ramūnas Kavaliauskas prisipažino, kad iš šono net sunku žiūrėti, kiek daug klaidų daro badmintono žaisti nemokantys žmonės… Read more �

26 metų Simona Krupeckaitė teigia, kad jos sąžinė rami: įrodė, kad gali būti geriausia pasaulyje. Nepaisant to, Lietuvos dviračių treko žvaigždė neketina sustoti – lai pergalės seka pergales.

„Tokio intensyvaus mėnesio per visą karjerą nesu turėjusi“, – tikina Simona Krupeckaitė, kuri praėjusį savaitgalį, tik grįžusi iš Europos sprinto daugiakovės čempionato Belgijoje, dalyvavo atvirame Lietuvos čempionate, o jau šią savaitę Mančesteryje, Anglijoje, kovos Pasaulio taurės varžybose.

Kaip seksis čia, visuomet dėl aukščiausių tikslų kovojanti Simona nedrįso prognozuoti: „Jėgų vis mažėja ir mažėja. Be to, grįžusi iš Belgijos šiek tiek sirguliavau“.

Belgijoje, Gento mieste, vyko Europos dviračių treko čempionato daugiakovės varžybos, kuriose Simona, laimėjusi visas keturias rungtis (sprintą, 200 m lenktynes iš eigos, eliminatorių, keiriną), iškovojo aukso medalį.

Pirmąkart surengtose surengtame daugiakovės čempionate nedalyvavo keletas pajėgiausių Europos sprinterių, tačiau pergalė, pasak Simonos, nebuvo tokia lengva kaip atrodo iš šono. „Kai viskas pasibaigia, atrodo, buvo lengva, bet varžybos yra varžybos. Neini tik atsikėlusi iš lovos, reikia ruoštis. Per dvi dienas startuoti keturiose rungtyse – išties sudėtinga. Be to, eliminatoriaus rungtyje dalyvavau pirmą kartą, todėl drąsiai galiu sakyti, kad šis čempionatas buvo nemenkas išbandymas“. Read more �

Viskam, ką Lietuvos žolės riedulys pasiekė tarptautinėje arenoje, prireikė milžiniško pasiaukojimo ir pastangų, be didesnės valstybės pagalbos. Rezultatai metai iš metų gerėjo, o praėjęs žiemos sezonas buvo itin sėkmingas – sausį Šiauliuose Lietuvos merginos tapo Europos jaunimno (U-21) uždarų patalpų čempionėmis. Tačiau atėjo vasara ir nuotaikos subjuro… Kodėl?

Lietuvos žolės riedulininkės vasarą dalyvavo trijuose čempionatuose – Europos jaunių (U-18) pirmenybėse Belgijoje, Europos moterų čempionate Italijoje ir pasaulio jaunimo (U-21) čempionate JAV. Rezultatai nuvylė, tačiau federacijos vadovus ir rinktinės trenerius pribloškė ne pralaimėjimai.

„Pasaulis toli nuėjo, o mes kažkur sustojome…“, – tiesai akis nebijo žvelgti Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas Leonardas Čaikauskas. – Pamatėme, kaip išaugo Belgijos, Velso, Prancūzijos žolės riedulys, kaip pasitempė kitos šalys, kurias dar neseniai lengvai įveikdavome arba su kuriomis kovodavome kaip lygūs su lygiais. Esame duobėje, ir tai susiję ne tik su ekonomine krize“. Read more �

„Idealus gyvenimas – šeima, vaikai ir svajonės, kurias įgyvendinai, tikslai, kuriuos pasiekei“, – teigia viena geriausių pasaulio penkiakovininkių Donata Rimšaitė, kuriai – tik 21-eri.

Pokalbis su Donata apie tai, kas jai patinka, perša išvadą – ji romantikė iki kaulų smegenų. Ji dievina miuziklus, o svajonių būsto neįsivaizduoja be židinio, „Nesu „užkietėjusi“ romantikė. Manau, kad esu kaip ir kiekviena moteris – šiek tiek romantikė“,  – labiau paprieštarauja nei patikslina Donata.

SAULĖTAS RYTAS

Idealios atostogos – pabėgimas nuo pasaulio. Voliotis paplūdimy šiltuose kraštuose – tai, ką Donata suplanuotų artimiausioms atostogoms, laikui, kurį sportininkė apibūdina trimis žodžiais: „labai retu reiškiniu“.

Treniruotės, kelionės, varžybos, mokslai dieninėse studijose ryte ryja laiką, kuris pirmiausia atrėžiamas nuo artimųjų. Idealus savaitgalis – praleistas ramioje aplinkoje su artimu arba artimais žmonėmis, idealus poilsis po sekinančių treniruočių – skaitinėjimas ar filmų žiūrėjimas lovoje, mėgavimasis svajonėmis.

Tiesa, Donata labai mėgsta biliardą. Aistra žaisti užsikrėtė Maskvoje, kur penkiakovininkai dažnai rengia treniruočių stovyklas.

Idealus Donatos rytas – saulėtas. Kai nieko po vakarykščių treniruočių neskauda, kai kartu su ja pabunda ir žvali nuotaika.

Idealus vakaras – ramus ir jaukus. Donata dievina prieblandą kambaryje, prigęsintas šviesas. „Tai sukuria jaukumą. Tai ideali atmosfera poilsiui“. Studentų vakarėliai ir naktinės pramogos Donatą vargina, todėl jos gyvenime reti. Read more �

Garbė paminta, pėdos siekia bedugnę – sako, žemiau kristi nėra kur. Norisi atsispirti. Kokius sprendimus priimti, kad atsispyrę kiltume kuo aukščiau?

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) vadovai viešuose pareiškimuose jau keletą metų primygtinai kartoja, kad rinktinė turi būti ruošiama 2011 m. Europos čempionatui, kuris vyks Lietuvoje. Būtent tuomet tikimasi aukščiausių rezultatų.

Vis dėlto žodžiai bent iki šiol kirtosi su tikrove – per tris Ramūno Butauto treniravimo metus į nacionalinę vyrų rinktinę įsiliejo itin mažai jaunimo.

Nesukdamas galvos dėl ateities R.Butautas visuomet stengėsi surinkti geriausius esamo laiko žaidėjus ir netgi šiemet, kai į rinktinę neatvyko visas Lietuvos krepšinio žvaigždynas, rinktinės amžiaus vidurkis buvo pakankamai aukštas – 27.

Fiasko Lenkijoje paaitrino kalbas, kad rinktinei reikia kardinalių permainų. Neva rinktinės senbuviams trūksta motyvacijos ir savybių, reikalingų pakeisti pasitraukusius lyderius. Turi ateiti jaunimas.

Deja, yra vienas „bet“ – laiko iki 2011 m. liko labai nedaug. Bogdanas Tanjevičius atjaunėjusią turkų komandą lipdo trejus metus, ir nors žaidimo kokybė pastebimai gerėja, į kovą dėl medalių turkams vis dar nepavyksta įsitraukti.

Pirštu bedamas ir serbų pavyzdys – jie buvo jauniausia komanda Lenkijoje, tačiau sugebėjo iškovoti sidabrą. Taip, Dušanui Ivkovičiui išties pavyko iš ambicingų, bet nosies dar neparietusių jaunuolių suburti komandą, tikrąja šio žodžio prasme, tačiau sprendimas sukti keliu, kuriame ryškiausios žvaigždės nereikalingos, serbams kainavo išties daug – tris prarastus metus pergalių kalendoriuje. 2006 m. pasaulio čempionate jie liko vienuolikti, 2007 m. Europos čempionate – trylikti, o į 2008 m. olimpines žaidynes nesugebėjo patekti. Read more �